Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį susitikusi su Seimo, Vyriausybės, akademinės bendruomenės ir studentų atstovais, konstitucinės teisės ekspertais ir aptarusi Seimo priimtas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, nusprendė jas grąžinti pakartotiniam svarstymui.
Tikisi parengti iki pavasario sesijos
Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė po susitikimo žurnalistams sakė, kad pataisos neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos.
„Prezidentė apsisprendė grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti šias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Šios įstatymo pataisos neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos, todėl susitikime susitarta, kad politikai, akademinė bendruomenė artimiausiu metu turi dar kartą diskutuoti ir surasti tinkamą sprendimą“, – sakė Prezidentės patarėja.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigė besidžiaugianti tokiu Prezidentės sprendimu.
„Dar yra vietos diskusijai, ieškojimams. Jei taip, kaip yra, išgyvenome iki šiandienos, tai galime ir dar pagyventi, bet jeigu yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, turime ne galvoti, kaip apeiti sprendimus, o juos tiesiog įgyvendinti ir vykdyti. Aš džiaugiuosi, kad buvau teisi nuo pat pradžios“, – sakė ministrė A. Pitrėnienė
Pasak ministrės, dar iki pavasario sesijos prie Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto turėtų būti sudaryta specialistų darbo grupė.
„Susitarimas yra toks, kad turime kuo greičiau tą daryti, o pavasario sesijoje pratęsti diskusiją, bet iki tol turi atsirasti projektas kažkoks, apie kurį Seimas sugrįžęs turėtų kalbėti“, – sakė ministrė.
Atsisakyti balų sistemos?
Liberalas Gintaras Steponavičius teigia sutinkąs su kolegomis kalbėti apie tarpinį variantą, kuriuo nebūtų stengiamasi nustatyti konkretų balą apibūdinant gerai besimokantį studentą, o veikiau ieškoti aiškesnių ir tikslesnių kriterijų.
Tokį siūlymą palaiko ir Rektorių konferencijos prezidentas Alfonsas Daniūnas.
„Kriterijai turėtų būti (studentų – ELTA) gebėjimų, žinių aprašymas ne balų sistema. (…) Valstybė finansuoti turėtų tuos, kurių reikia mūsų šaliai, ne tik gerai besimokančius“, – sakė A. Daniūnas.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas taip pat tikino, kad studentams svarbiausia, jog vienas studijų balas nebūtų taikomas visiems vienodai.
„Pagaliau išgirdome, kad vienas balas nebus taikomas visoms studijų programoms ir studentams vienodai. LSS siūlo, kad gerai besimokantis studentas būtų tas, kuris atitinkamu tempu iš principo baigia studijas aukštojoje mokykloje. Tačiau be esminių pokyčių aukštojo mokslo sistemoje ilgalaikio sprendimo nerasime“, – sakė P. Baltokas.
Kriterijai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški
Paklaustas, ar galima Konstitucinio Teismo sprendimą įgyvendinti įstatyme nenurodžius konkretaus balo, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius teigė, kad kriterijai gali būti įvairūs, tačiau svarbiausia, kad jie būtų aiškūs ir nedviprasmiški.
„Seimas turi nustatyti aiškius, suprantamus, nedviprasmius kriterijus, kuriais remiantis galima konstatuoti, kad asmuo yra gerai besimokantis. (…) Šiame projekte nėra aiškių kriterijų (…) Tie kriterijai gali būti įvairūs, bet Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad juos nustatant negalima paneigti visuotinai priimtos žodžio „gerai besimokantis“ reikšmės“, – sakė V. Sinkevičius.
Studentų rotacija aukštosiose mokyklose sustojo po Konstitucinio Teismo 2014 metų nutarimo, kuriuo Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas rotacijos mechanizmas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Įstatyme buvo numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį prarasti gali tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis.
Gruodžio mėnesį Seimo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos apibrėžia, kad kiekviena aukštoji mokykla turėtų pati spręsti, kas yra laikomas gerai besimokančiu studentu.