Prieš penkis dešimtmečius futbolininkų entuziazmas liejosi per kraštus

1970 metų nuotraukoje rajono futbolo čempionai, J. Garelio elektrotechnikos gamyklos futbolininkai (pirmoje eilėje tupi iš kairės): V. Stupakovas, vartininkas J. Steponavičius, P. Janulis ir V. Mitkevičius, antroje eilėje (iš kairės): P. Končius, A. Lupeika, S. Skeivys, E. Aglinskas, Z. Dvarionas, J. Valiukas ir V. Zarudnyj. Nuotr. iš redakcijos archyvo

„Tais laikais buvome tokie universalai – kad ir kur mus pastatytum, neapsiriktum. Mes galėjome ir futbolą, ir krepšinį žaisti, ir lengvosios atletikos rungtyse dalyvauti.
Štai ir čempionų nuotraukoje stoviu jaunas, tik 23-ejų metų, su trumpomis sportinėmis kelnaitėmis…“ – taip apie prieš 50 metų rajono laikraštyje „Pergalės vėliava“ publikuotą rajono futbolo čempionų nuotrauką kalbėjo dabar jau į aštuntą dešimtį įžengęs Vladimiras Zarudnyj.

Turnyras tapdavo miesto švente

Prieš penkis dešimtmečius publikuotas straipsnis informavo, kad 1970 metų rajono futbolo pirmenybėse triumfavo Juozo Garelio elektrotechnikos gamyklos (ETG) ekipa, aplenkusi Kompresorių gamyklos „Atmosferos“ futbolininkus, trečioje vietoje liko „Sakalo“ vienuolikė.
Rezultatyviausiu čempionato žaidėju buvo pripažintas „Atmosferos“ žaidėjas E. Zizas, pelnęs septynis įvarčius.
Tą sezoną ETG ekipa tapo dviguba nugalėtoja – tradiciniame laikraščio „Pergalės vėliava“ turnyre ji iškovojo taurę, finale rezultatu 3:0 sutriuškinusi Vaikų ir jaunių sporto mokyklos komandą.
„Tada rajono futbolo pirmenybės buvo tikra šventė ir labai rimtas turnyras. Ne taip, kaip dabar, kai Tirkšlių pušyne žaidžiami du kėlinukai po keliolika minučių. Mes rungtyniaudavome senamiesčio stadione, ten, kur dabar Senamiesčio pagrindinė mokykla. Žaidėme vienuolika prieš vienuolika, abu pilnus kėlinius, rungtynėse dirbo trys teisėjai, žaidimą vertino pagal visas futbolo taisykles.
Tribūnos būdavo pilnos sirgalių. Ne paslaptis, kad jose vyrukai ir obuolių vyno patraukdavo, ir orkestras sugrodavo. Buvo ko pažiūrėti aikštėje – kad ir žaidėme skirtingose komandose, vienas kitą pažinome iki kaulo smegenų, visi buvome draugai, tačiau kovos virė iki kraujo“, – pasakojo V. Zarudnyj.
Visas straipsnis – laikraštyje.

One Reply to “Prieš penkis dešimtmečius futbolininkų entuziazmas liejosi per kraštus”

  1. Haris parašė:

    Jo, buvo laikai. Gaila, bet puse jau iskeliavo anapilin.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*