Laukinėje gamtoje afrikinio kiaulių maro atvejai jau apėmė daugiau nei pusę Lietuvos teritorijos.
Nors mūsų rajone šiemet dar neregistruota nė vieno atvejo, tačiau virusas jau priartėjo – kiaulių maras užfiksuotas kaimyniniame Telšių rajone.
Kyla rizikų
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pastebi: kaip ir visais praėjusiais metais, taip ir šiemet, atėjus šiltajam metų laikui, virusas ima kelti didžiulę grėsmę auginamų kiaulių sveikatai. Pastebima, kad šiltuoju metų laiku dažnas ūkininkas kiaules pradeda šerti šviežia žole, kuri gali būti vienas iš rizikos veiksnių maro virusui patekti į kiaulių laikymo vietą.
„Šernų judėjimo sukontroliuoti yra neįmanoma. Jie yra naktiniai gyvūnai, kurie maitinasi tiek miškuose, tiek ir pievose, pasėliuose, soduose, daržuose, todėl yra labai didelė tikimybė, kad sergantys šernai naktimis gali apsilankyti ir netoli kiaulių ūkių bei paskleisti virusą ant žolės ir kitų augalų“, – akcentuojama tarnybos pranešime.
Veterinarijos specialistai prašo nešerti kiaulių šviežia žole. Žolę galima duoti tik tokiu atveju, jeigu ji yra nuplikyta karštu vandeniu. Taip pat pabrėžiama, kad apsaugoti savo laikomas kiaules nuo ligos galima laikantis minimalios higienos ir disciplinos.
Situacija Lietuvoje
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiemet afrikinio kiaulių maro virusas nustatytas 16 rajonų savivaldybių 79 vietose 168 šernams: Jurbarko, Kalvarijos, Kelmės, Klaipėdos, Pagėgių, Plungės, Raseinių, Rietavo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Varėnos.
Pastebėjus kiaulių elgsenos pasikeitimus, tokius kaip apatiškumas, mieguistumas, dingęs apetitas, pakilusi temperatūra, ar joms nugaišus, gyvūno augintojas nedelsiant privalo informuoti privatų veterinarijos gydytoją ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistą. Tai yra viena iš sąlygų siekiant ūkiui nuostolių atlyginimo, jeigu būtų nustatytas afrikinis kiaulių maras.
