Savaitės pradžioje Mažeikių rajono policijos komisariate vietos savivaldos atstovams, socialiniams partneriams, policijos pareigūnams pristatyta komisariato praėjusių metų veiklos ataskaita. Joje apžvelgti rezultatai, prevencinė veikla, aptarti pareigūnų numatyti šių metų veiklos prioritetai.
Rajono įvykiai ir komisariato darbuotojų veikla analizuojami tam, kad būtų galima išskirti nusikalstamumo tendencijas, įvertinti pareigūnų darbą, numatyti prevencijos kryptis.
Į viršų šoktelėjęs registruotų nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, skaičius, nesibaigiančios sukčių atakos, nuo kurių nukenčia gyventojai, smulkios vagystės iš prekybos centrų – tai tik kelios pareigūnus neraminančios mūsų rajono problemos.
Rezonansinių nusikaltimų nebuvo
Pirmadienį Mažeikių rajono policijos komisariate vykusiame veiklos ataskaitos už praėjusius metus pristatyme dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, seniūnai, prokuratūros ir Mažeikių teismo rūmų atstovai.
Pristatydamas ataskaitą komisariato viršininkas Alfonsas Meškys pažymėjo, kad tiek pranešimų apie įvykius, tiek ikiteisminių tyrimų skaičius Mažeikių rajone drastiškai nesikeičia trejus metus: 2022 m. gautas 8901 pranešimas apie įvykius, o jų pagrindu pradėta 600 ikiteisminių tyrimų, 2023 m. šie skaičiai buvo atitinkamai 8883 ir 656. Praėjusiais metais pranešimų apie įvykius šiek tiek padaugėjo, jų buvo 9038, tačiau ikiteisminių tyrimų pradėta mažiau – 604.
„Kalbant apie rezonansinius nusikaltimus, galime pasakyti, kad šalies mastu Mažeikių rajonas šiuo aspektu yra ramus. Tai rodo ir skaičiai: nužudymų ir išžaginimų praėjusiais metais neužregistruota. Įvykdyti du plėšimai, nuo 8 užpernai iki 3 pernai sumažėjo automobilių vagysčių skaičius, ir tai džiugina“, – sakė komisariato vadovas.
Smurtui tramdyti pasitelkiami orderiai
„Užtikrintai“ daugiausia pernai užregistruota smurto artimoje aplinkoje atvejų – 1152, kai 2022 m. jų buvo užregistruota 780.
Pasak A. Meškio, daug tokių nusikalstamų veikų yra pasikartojančios, dauguma jų vyksta tarp asocialių ir girtaujančių šeimų narių. Tai ne vien Mažeikių rajono problema, tai yra visos Lietuvos visuomenės problema.
Policijai pagalbiniu įrankiu tapo prieš maždaug pusantrų metų pradėtas taikyti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Tokių orderių pernai mūsų rajone išduota 385, jais naudojantis bandoma laviruoti ir tramdyti smurtą šeimose.
Kita vertus, iš šių daugiau kaip tūkstančio pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje policijos pareigūnai pradėjo tik 135 ikiteisminius tyrimus.
„Tai galima paaiškinti tuo, kad Bendrasis pagalbos centras, gavęs pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, jį traktuoja kaip A kategorijos įvykį, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei ir sveikatai. Mes į tokį iškvietimą sutelkiame pajėgas ir vykstame, o ten, pasirodo, tai vyras išgėręs grįžo namo ir per grubiai beldė į duris, tai be smurto paprasčiausiai atėmė gyvenimo draugei telefoną. Žmonės tai traktuoja kaip šeiminį konfliktą, o mūsų pareigūnai, atlikę įvykio aplinkybių išaiškinimą, mato, kad tai neatitinka smurto artimoje aplinkoje sąvokos ir kriterijų. Neretai būna, kad dar ir iki pareigūnų atvykimo poros pasikalba, išsiaiškina, susitaiko ir pareigūnų pagalbos atsisako“, – tokius skaičių neatitikimus įvardijo A. Meškys.
Sukčiai vis dar klesti
Viena iš skaudžiausių pareigūnams temų, gvildentų ataskaitoje, – sukčiavimas. Sukčiavimo skaičiai vis didėja: nuo 28 tokio pobūdžio nusikalstamų veikų 2022 m., 55 – 2023 m. iki 60 praėjusiais metais.
Tiek televizijoje, radijuje, spaudoje, tiek pačios policijos rengiamuose lankstinukuose, tiek įvairiuose susirinkimuose žmonėms nuolat aiškinama, kad nepasiduotų sukčių provokacijoms, primenama, kad nė vienos institucijos (bankų, policijos ir kitų) darbuotojai su klientais nekalba, jų neaptarnauja bendraudami rusų kalba, net įstatymu yra įtvirtintas bendravimas valstybine – lietuvių kalba. Ir vis tiek didžioji dalis gyventojų nukenčia nuo rusakalbių sukčių. Pareigūnams tai ypač apmaudu.
Tiek šalies Policijos departamente, tiek apskrityse yra specializuoti padaliniai, tiriantys sukčiavimo atvejus, tačiau sugrąžinti žmonėms pinigus ir nustatyti sukčius pasiseka ne visais atvejais. Kaip pažymėjo A. Meškys, jeigu sukčiai veikia Lietuvos teritorijoje, tai dar pavyksta tokias veikas išaiškinti, tačiau neretai didelės pinigų sumos iš gyventojų sąskaitų „išplaukia“ į Afrikos valstybių bankų sąskaitas. Tai reiškia, kad pinigų pervedimai vyksta į trečiąsias pasaulio šalis, su kuriomis nėra sudarytų sutarčių dėl teisinės pagalbos suteikimo, todėl atgauti pinigus ir atskleisti sukčiavimo organizatorius yra sudėtinga.
Priemonės duoda rezultatų
Į Mažeikių rajone praėjusiais metais dažniausiai registruotų nusikalstamų veikų penketuką taip pat įėjo vagystės (71), viešosios tvarkos pažeidimai (10) ir ikiteisminiai tyrimai, pradėti sulaikius neblaivius vairuotojus.
Beje, pastarojoje srityje pastebimas nusikalstamų veikų sumažėjimas: 2022 metais baudžiamosios bylos pradėtos 68 neblaiviems vairuotojams, kurių girtumas viršijo 1,5 promilės, užpernai – 54, o praėjusiais metais – 48 neblaiviems vairuotojams.
„Manau, kad skaičiai patvirtina taikomų prevencinių priemonių, kurios vyksta kas mėnesį po tris visoje šalyje, naudą. Ir ne tik kas mėnesį. Kasdien budintiems ekipažams yra pasakyta: turite laisvo tarp iškvietimų laiko, susiburiate ir padarote patikrinimus.
Yra vairuotojų, kurie skundžiasi dažnais patikrinimais arba kad gaišiname jų laiką, nors jie nepažeidė taisyklių. Tai jiems atsakysiu klausimu: ką daryti, kaip nustatyti pažeidėją? Vizualiai nenustatysi, kad vairuotojas išgėręs, juo labiau kad pastarieji stengiasi važiuoti taisyklingai, susikaupę. Todėl mūsų pareiga yra stabdyti, tikrinti ir, jei vairuotojai neblaivūs, o tai reiškia, kad pavojingi, juos eliminuoti. O jei nesate niekuo nusižengę, ko piktintis. Patikriname, ir laimingai važiuojate toliau“, – sakė komisariato viršininkas.
Tokių priemonių veiksmingumą rodo ir neblaivių vairuotojų, kurių girtumas neviršija pusantros promilės, administracinių teisenų mažėjimas: 2022 metais – 47 teisenos, 2023 m. – 37 teisenos, pernai – 31 teisena.
Laukiama ekspertų išvadų
Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, susijusias su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, pareigūnas informavo, kad, kaip ir užpernai, praėjusiais metais užregistruota 19 tokio pobūdžio nusikalstamų veikų, ištirta – 13, kai užpernai ištirtos 23. Komisariato viršininkas pažymėjo: visos pernai užregistruotos šio pobūdžio nusikalstamos veikos – aiškios, bet jų tyrimą stabdo tai, kad užsitęsia ekspertams siunčiamų rastų medžiagų ištyrimas.
Tarp administracinių nusižengimų itin išsiskiria smulkios vagystės, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas. Pernai užregistruota 517 tokių nusižengimų.
Pasak A. Meškio, daugumą šių administracinių nusižengimų sudaro vagystės iš prekybos centrų, kur „dirba“ net etatiniai vagišiai. Pagal įstatymą, ikiteisminių tyrimų dėl jų vagysčių (dėl mažų pavogtų prekių sumų) negalima pradėti. Vagišiai baudžiami piniginėmis baudomis, bet dažniausiai neturi, iš ko jų sumokėti. O tada ir vėl eina į prekybos centrus vogti. Prekybininkai pyksta, kad policija nieko nedaro.
ačiau kokios yra sankcijos, tokios jos ir pritaikomos, o baudų išieškojimas – ne policijos kompetencija.
Antroje dažniausių administracinių nusižengimų penketuko vietoje – viešosios rimties trikdymas. Praėjusiais metais užregistruoti 85 viešosios rimties trikdymo atvejai.
Naminę „keičia“ alus ir vynas
Praėjusiais metais surašyti 23 administraciniai protokolai dėl akcizinių prekių įsigijimo, laikymo ir naudojimo, pažeidžiant nustatytą tvarką, konfiskuota 14 912 vienetų kontrabandinių cigarečių, surašyti 4 protokolai dėl naminės degtinės, išimta 3,6 litro naminės degtinės.
„Kiek tik gauname iš gyventojų informacijos apie kontrabandines cigaretes, tikriname. Kur yra aiškūs „taškai“, taip pat apsilankome. Kalbant apie naminę degtinę, užpernai likvidavus vieną iš „fabrikų“ ir išėmus apie 300 litrų naminės degtinės, pernai net ir informacijos nebuvo apie tokius gaminimo ar laikymo taškus. Manome, kad naminę degtinę dabar keičia alus plastikinėse tarose arba pigus vynas“, – komentavo komisariato vadovas.
Ir toliau išlieka nemažai asmenų, nubaudžiamų dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Nors ir šis skaičius, lyginant pastaruosius dvejus metus, gerokai sumažėjo: nuo 1965 iki 1060. Tarp KET pažeidimų užtikrintai pirmauja saugos diržų nesegėjimas (428 protokolai), naudojimasis mobiliaisiais telefonais vairuojant (376 protokolai). Be to, sulaikyta 80 asmenų, neturėjusių teisės vairuoti, užregistruoti 57 pėsčiųjų ir dviratininkų padaryti pažeidimai.
Praėjusiais metais policijos pareigūnai Mažeikių rajone užregistravo iš viso 228 eismo įvykius. Iš jų 18 įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Eismo įvykiuose žuvo 1, sužeisti 48 žmonės.
Tvarkai užtikrinti – daugiau vaizdo kamerų
Pristatydamas praėjusių metų veiklos rezultatus, komisariato viršininkas įvardijo ir šių metų veiklos prioritetus. Vienas iš jų – viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimas bei nusikalstamų veikų užkardymas ir tyrimas. Tikimasi, kad prie jo įgyvendinimo prisidės tai, kad „karščiausiose“ Mažeikių vietose pagausėjo vaizdo stebėjimo kamerų. Anksčiau jų buvo 46, dabar – 56.
Su vaizdo stebėjimo kameras įrengusia bendrove sutarta, kad, jei reikės, vaizdo kamerų vietos bus keičiamos atsižvelgiant į pažeidimus ir žmonių srautus. O srautus ketinama analizuoti kiekvieną ketvirtį.
„Džiugina tai, kad žmonės darosi aktyvesni, nėra abejingi ištikus nelaimėms. Kad ir, pavyzdžiui, praėjusią savaitę dingusio jaunuolio paieška parodė: žmonės, ypač jaunimas, neabejingi kitų nelaimei. Esant bėdai galime prašyti ir tikėtis visuomenės pagalbos. Taip pat sulaukiame nemažai pranešimų apie galimai neblaivius vairuotojus. Tai rodo, kad visuomenė darosi vis nepakantesnė teisės pažeidimams, o mes, policijos pareigūnai, nesame vieni tramdydami pažeidėjus“, – sakė A. Meškys.
Mažeikių rajone veikia 39 saugios kaimynystės grupės, dirba 14 policijos rėmėjų (11 iš jų – jaunieji policijos rėmėjai), kurie praėjusiais metais šiai veiklai skyrė 146 valandas. Jų pagalba yra labai reikalinga, nes šiuo metu rajono komisariate trūksta 17 pareigūnų. Jų stinga dėl to, kad pernai į atsargą išėjo 4 pareigūnai, dar keli pareigūnai išėjo dirbti į Telšių, Klaipėdos komisariatus. Jau dabar yra jaunų pareigūnų, pateikusių prašymus pervesti juos dirbti į didesnių miestų komisariatus. Tai A. Meškiui kelia nerimą: vienam žmogui pasitraukus, nelieka vieno budinčio ekipažo.
