Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis nepatenkintas Lietuvos švietimo sistema, anot jo, neparuošiančia užtektinai tinkamų specialistų, kurie galėtų prisidėti prie pramonės augimo šalyje.
Užtikrinti praktikos sistemą
„Šiandien trūksta profesinių gebėjimų ir patirties tiems žmonėms, kurie ateina dirbti į įmones. Šios problemos turi būti sprendžiamos kartu su Darbo birža ir švietimo sistema bei verslo įmonėmis“, – trečiadienį po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite sakė R. Dargis.
Jo teigimu, įmonėse taip pat turi būti užtikrinta praktikos sistema, kuri galėtų leisti jaunam žmogui lengviau integruotis į darbo rinką.
„Jaunimo rezultatyvumas ir kūrybingumas būtų didesni“, – tikino R. Dargis.
Lemia ir emigracijos mastus
Pramonininkų konfederacijos vadovo nuomone, švietimo sistema nepatenkina dabartinių pramonės įmonių poreikių.
„Profesinio rengimo mokyklos nereflektuoja į verslo poreikius. Verslininkai sunkiai susitaria su profesinėmis mokyklomis, ypač savivaldybėse, kad ruoštų ir reikalingus specialistus. Esame iškėlę idėją, apie kurią kalbėsiu su švietimo ministru, kad sistemos apatinę grandį – profesines mokyklas – reikėtų atiduoti tik į savivaldybių rankas arba jų valdymą derinti su verslo bendruomenėmis, kad jos būtų paslankios ir atitiktų verslo poreikius“, – sakė jis.
R. Dargio teigimu, tokia situacija iš dalies lemia ir jaunų žmonių emigraciją į Vakarų Europos valstybes.
„Iš vienos pusės, verslas neranda žmonių į savo įmones, iš kitos pusės, švietimo sistema ne visiškai reflektuoja į verslo poreikius. Atsiranda išsiskyrimas tarp rinkos pasiūlymų ir poreikių“, – sakė jis.
Tikslieji mokslai – skatintini
R. Dargio nuomone, jauniems žmonėms reikėtų rinktis ne tik dabar populiarius socialinių mokslų profilius, bet ir kreipti daugiau dėmesio į tiksliuosius mokslus. Tam, anot jo, jie turi būti skatinami ir iš švietimo sistemos pusės.
„Švietimo sistema „gamina“ apie 60 proc. universitetų absolventų, kurie yra baigę socialinius ir humanitarinius mokslus. Jų pritaikymo galimybės yra menkos. (…) Reikia stipraus kalbėjimo tiek iš verslo, tiek iš politikų, kad sistema po truputį būtų keičiama. (…) Mes anksčiau pasiūlėme, kad reikėtų peržiūrėti profiliavimo sistemą ir grąžinti matematikos egzaminą į privalomųjų egzaminų sąrašą. (…) Trys pagrindiniai populiariausi tarp abiturientų egzaminai dabar yra lietuvių kalba, istorija ir anglų kalba. Kitaip tariant, jie labiausiai vengia mokytis technologinių ir tiksliųjų mokslų, nes jie yra sunkesni“, – apgailestavo R. Dargis.
Pasak jo, jei abiturientai patys nenori, švietimo sistemos atstovai turėtų priversti išmokti juos bent tiksliųjų mokslų pagrindų, kad darbo rinkoje jauni žmonės vėliau turėtų didesnį pasirinkimą.
Matematikos egzaminas – privalomas?
R. Dargis atskleidė, jog švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis yra pasiryžęs nuo 2016 m. vėl paversti matematikos valstybinį egzaminą privalomu.
„Tai leistų atverti platesnius vartus absolventams“, – sakė jis.
Anot R. Dargio, pramonininkai ir toliau pasiryžę skatinti jaunus žmones rinktis pramonei reikalingas specialybes, mokėdami jiems stipendijas.
„Esame įsteigę stipendijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Mes priimame dešimtis studentų pas save, mokome juos, rodome, ko reikia plėtros ar statybų kompanijoms. Vėliau jie lengviau pasirenka darbus. Tačiau tai nėra paprasta, (…) tai yra mokymo procesas, kuris kainuoja pinigus. Įmonės prisideda, bet jei švietimo sistema būtų orientuota į tai, ir rezultatai būtų geresni“, – sakė R. Dargis.
Gėda už žemietį, kad jis eilinį kartą nusikalbėjo. Kai Lietuvoje mokami vargani atlyginimai, tai normalūs specialistai išvyksta į užsienį. Dargis irgi nesišvaistė dideliais atlyginimais, nes iš ko būtų milijonus susikrovęs. Kaip lengva kalbėti ir visus mokyti, kai nėra nepritekliaus.