Finansų ministerijai tęsiant susitikimus su Lietuvos regionų atstovais, pirmadienį Telšiuose aptarta, kaip sekasi įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) investicijų fondų lėšomis finansuojamus projektus, kokios investicijos jau pasiekė regioną bei kokie pagrindiniai iššūkiai kyla savivaldybėms. Susitikimo metu daug dėmesio skirta spartesniam projektų įgyvendinimui, procedūrų paprastinimui bei glaudesniam ministerijų ir savivaldybių bendradarbiavimui.
Regionams – daugiau galimybių ir nauji prioritetai
Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė teigė, kad susitikimas Telšiuose buvo dešimtasis ir paskutinis šio pusmečio vizitas regionuose. Anot jos, tokie susitikimai svarbūs ne tik aptariant problemas, bet ir ieškant būdų, kaip spartinti ES investicijų projektų įgyvendinimą bei supaprastinti procesus.
„Problemos yra einančios metai po metų, todėl mums svarbu girdėti ne tik pačias problemas, bet ir pasiūlymus, ką galime keisti ir tobulinti“, – sakė viceministrė.
Pasak jos, Lietuva pagal investicijų programos įgyvendinimą šiuo metu yra tarp pirmaujančių Europos šalių, tačiau regionuose situacija kiek sudėtingesnė, nes projektų planavimo ir derinimo procesai prasidėjo vėliau.
„Praėjusių metų tendencijos yra labai teigiamos ir regionų sparta gana intensyvi. Aišku, dar turime kur pasitempti, kad pasiektume bendrą investicijų pažangos vidurkį“, – teigė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.
Viceministrė pažymėjo, kad po investicijų programos vidurio peržiūros atsirado naujų regioninių prioritetų. Daugiausia dėmesio planuojama skirti vandens tiekimui, socialiniam būstui bei kitoms regionų plėtrai svarbioms sritims.
Anot jos, po investicijų programos vidurio peržiūros regionai turės atnaujinti plėtros planus bei persiplanuoti dalį investicijų. Viceministrės teigimu, ilgesni derinimo procesai ir pasikeitę reikalavimai turėjo įtakos procedūrų trukmei bei investicijų kainai.
Regionai padeda ieškoti sprendimų
Anot N. Rinkevičiūtės-Laurinaitienės, šiuo laikotarpiu investicijoms į viešąją infrastruktūrą, regionus bei verslą visoje Lietuvoje numatyta apie 1,75 mlrd. eurų. Regionams suteikta galimybė patiems planuoti investicijas, pasirinkti prioritetines sritis bei projektus.
Pasak viceministrės, regionų atstovai, kasdien dirbdami su projektų vykdytojais bei rangovais, geriausiai mato praktines problemas ir gali pasiūlyti, kaip trumpinti terminus bei atsisakyti perteklinių reikalavimų.
N. Rinkevičiūtės-Laurinaitienės teigimu, daugelyje Lietuvos regionų kartojasi panašūs iššūkiai – viešieji pirkimai, finansinės korekcijos, lėšų trūkumas bei ilgi veiklos ataskaitų tikrinimo terminai.
Ministerija kartu su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) bei kitais partneriais jau parengė gaires dėl veiklos ataskaitų vertinimo, viešųjų pirkimų bei finansinių korekcijų taikymo. Taip pat siekiama sudaryti daugiau galimybių projektų vykdytojams naudoti avansines lėšas, kad šiems nereikėtų imti paskolų apyvartinėms išlaidoms padengti.
Viceministrės teigimu, nors regionuose projektų planavimo procesai prasidėjo vėliau nei nacionalinėse priemonėse, šiuo metu matoma teigiama pažanga.
„Matome, kad regionai investuoja aktyviai ir projektų įgyvendinimas juda į priekį“, – teigė ji.
Viceministrė pažymėjo, kad Telšių regionas bendrame Lietuvos kontekste pernelyg neišsiskiria, tačiau kiek lėčiau vyksta lėšų išmokėjimas, nes regione įgyvendinami didelės apimties projektai.
Anot jos, Telšių regionui regioninio planavimo būdu suplanuota apie 104 mln. eurų investicijų, o kartu su verslo investicijomis suma jau siekia apie 127 mln. eurų. Pagrindinės investicijų kryptys regione – susisiekimo infrastruktūra, atsinaujinanti energetika, socialinė infrastruktūra, socialinis būstas bei viešosios erdvės savivaldybėse.
Diskusijoje – savivaldybių problemos ir pasiūlymai
Po pristatymų vykusioje diskusijoje regiono savivaldybių merai bei kiti atstovai aptarė praktinius išbandymus, su kuriais susiduriama įgyvendinant ES fondų lėšomis finansuojamus projektus.
Diskusijos metu kalbėta apie viešųjų pirkimų procedūras, projektavimo darbų brangimą, ilgas derinimo procedūras bei finansavimo paskirstymą regionams.
Savivaldybių atstovai taip pat teikė pasiūlymus ministerijų bei projektus administruojančių institucijų atstovams, diskutavo apie galimybes paprastinti procesus bei spartinti projektų įgyvendinimą.
Į diskusiją aktyviai įsitraukė ir regiono merai, pabrėžę, kad nors mažesnėms savivaldybėms tenkančios sumos gali atrodyti nedidelės, problemų ir išmėginimų regione netrūksta.
Daug dėmesio – infrastruktūrai ir darniam judumui
Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus teigė, kad Telšių regionui skirta daugiau kaip 90 mln. eurų ES investicijų, o kartu su papildomu prisidėjimu bendra suma viršija 100 mln. eurų. Anot jo, vien Telšių rajono savivaldybei teko daugiau kaip 40 mln. eurų, o papildomai gauta dar apie 10 mln. eurų, nes Telšiai yra regiono centras.
Pasak mero, sudėtinga išskirti vieną svarbiausią projektą, nes investicijų poreikis regione išlieka didelis.
„Pinigų nėra tiek, kad įgyvendintume viską, ką esame suplanavę“, – sakė T. Katkus.
Anot jo, didelė dalis investicijų skiriama socialinei sričiai, infrastruktūrai bei darnaus judumo projektams. Vienas ryškesnių šio laikotarpio projektų – pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra aplink Masčio ežerą, kurio gyventojai labai laukia.
Pasak jo, šiuo finansavimo laikotarpiu daug dėmesio skiriama pėsčiųjų ir dviračių takų tinklui, nes aplink Telšius sparčiai plečiasi gyvenvietės ir gyvenamųjų namų kvartalai.
„Norime, kad žmonės dviračiais galėtų pasiekti darbus, kad vaikai galėtų saugiai pasiekti mokyklas“, – pabrėžė T. Katkus.
Meras taip pat pažymėjo, kad, priešingai nei dažnai teigiama, Telšiuose vyksta aktyvi gyvenamųjų namų plėtra – rekonstruojami ir statomi daugiabučiai, plečiasi gyvenamųjų namų teritorijos aplink miestą.
Anot jo, augant miestui vis svarbiau užtikrinti patogų ir saugų susisiekimą, todėl investicijos nukreipiamos į gyventojams kasdien reikalingą infrastruktūrą, kad miestą būtų patogu pasiekti tiek pėsčiomis, tiek dviračiais ar su vaikiškais vežimėliais.
Projektų įgyvendinimą stabdo ilgos procedūros
T. Katkus teigė, kad vienas didžiausių sunkumų įgyvendinant ES fondų lėšomis finansuojamus projektus buvo užsitęsęs planavimo procesas bei dažnai keitęsi reikalavimai.
Problemų kilo dėl dažnai keistų ar laiku nepatvirtintų aprašų, pagal kuriuos savivaldybės planuoja projektus bei veiklas, kurioms skiriamas finansavimas.
Pasak mero, papildomų išmėginimų sukėlė ir pasikeitę statybos techniniai reglamentai bei nauja statybos leidimų išdavimo tvarka. Nors pokyčiais siekta procesus paspartinti, rinkai ir projektuotojams prireikė laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
„Šiandien turime didžiulę problemą dėl techninių projektų pirkimo objektams, nes projektavimo kainos labai išaugo“, – sakė T. Katkus.
Kai kuriais atvejais projektavimo darbai kainuoja beveik tiek pat, kiek ir pats projektas, todėl viešuosius pirkimus tenka kartoti po kelis kartus.
„Projektus perkame iš ketvirto, penkto ar šešto karto“, – teigė meras.
T. Katkus taip pat pažymėjo, kad projektų įgyvendinimą stabdo ir teisminiai ginčai tarp rangovų. Dėl jų dalis darbų negali būti pradėti laiku, nors projektai turi būti įgyvendinti iki 2029 metų.
Mero teigimu, tokie regioniniai susitikimai yra itin naudingi, nes leidžia savivaldybėms kartu aptarti panašius išbandymus bei greičiau ieškoti sprendimų.
„Kai susitinkame vienoje vietoje, galime iškelti problemas, vieni kitus papildyti ir gauti atsakymus bei sprendimo būdus. Tokie susitikimai ne tik naudingi, bet ir būtini“, – pabrėžė T. Katkus.
Rietave – dėmesys socialiniams projektams ir infrastruktūrai
Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis teigė, kad šiuo finansavimo laikotarpiu Rietavo savivaldybei skirta apie 8 mln. eurų investicijų. Anot jo, prie dalies projektų Savivaldybei tenka prisidėti ir savo lėšomis, o vandentvarkos projektams Savivaldybės indėlis sudaro dar didesnę dalį.
Pasak mero, šiuo metu baigiama darželio priestato statyba, taip pat beveik įgyvendintas 12 socialinių būstų projektas.
„Tvarkome gimnaziją, pritaikome ją žmonėms su negalia, kartu iš savo lėšų atnaujiname ir kitas erdves, kad visiems būtų vienodos sąlygos“, – sakė A. Černeckis.
Anot jo, nemažai investicijų skiriama ir infrastruktūrai bei viešosioms erdvėms. Rietave įgyvendinami dviračių takų projektai, tvarkomos susisiekimo jungtys, taip pat kuriamas su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu susijęs pažintinis takas.
„Norėjome padaryti daugiau, tačiau yra tiek lėšų, kiek yra“, – teigė meras.
A. Černeckio teigimu, tokie regioniniai susitikimai yra naudingi, nes leidžia problemas aptarti tiesiogiai su ministerijų bei agentūrų atstovais.
Nuotr. iš Finansų ministerijos archyvo
REK-20997
