Mažeikiškiai taip pat pasisako prieš tokį gyvūnų kankinimą ir pasirašo peticiją, kuria siekiama neleisti įteisinti religinio gyvūno žudymo. Eltos nuotr.
Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacija ragina Parlamentą nepritarti Seimo narių siūlomam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimui, kuriuo norima atverti kelią masiniam gyvūnų skerdimui jų neapsvaiginus.
Peticiją, kuria siekiama neleisti įteisinti religinio gyvūno žudymo, jau pasirašė beveik keturi tūkstančiai gyventojų, tarp jų nemažai ir mažeikiškių.
Pasiūlė „darbiečiai“
Praėjusią savaitę Seime Darbo partijos atstovai – Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Seimo nariai Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, Raimundas Markauskas, Vitalija Vonžutaitė ir Jonas Kondrotas pateikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimą, kuriuo norima atverti kelią maistinių gyvūnų skerdimui jų neapsvaiginus, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos.
Įstatymo pataisos autoriai teigia, kad Europos Sąjungos reglamentas leidžia tokį skerdimo būdą. Esą tai teigiamai atsilieps verslininkams, nes pastarieji turės galimybę eksportuoti ūkinius gyvūnus į trečiąsias šalis, kuriose yra numatyti tam tikri reikalavimai, susiję su gyvūnų skerdimu neapsvaiginus.
Renkami parašai
Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacija ragina Lietuvos piliečius išreikšti savo nepritarimą pasirašant peticiją. Atvėrus kelią skerdimui pagal religinius papročius tūkstančiai gyvūnų būtų palikti mirti kančiose, kol jie mirtinai ir skausmingai nukraujuos.
„Šis pasiūlymas leisti gyvulių skerdimą be apsvaiginimo yra atgalinis žingsnis siekiant aukštesnių gyvūnų apsaugos standartų Lietuvoje, kuris negali būti pateisinamas nei religinėmis, nei ekonominėmis priežastimis. Gyvūnų skerdimas skerdyklose yra siaubinga patirtis gyvūnams. Procesas dažnai vyksta besisukančiose kabyklose, ant kurių gyvuliai kabinami žemyn galva ir paliekami nukraujuoti skausmuose ir kančiose, prieš tai perpjaunant jiems gerkles. Dažnai visa tai stebi šalia skerdimui laikomi kiti gyvi gyvuliai. Tokia pramoninė ritualinio skerdimo versija turi labai mažai ką bendro su ritualinio skerdimo tradicijomis. Skerdimo metu gyvūnams suteikiamo skausmo ir kančių gali būti lengvai išvengta prieš tai juos apsvaiginus, kas yra šiai dienai įtvirtinta Lietuvos gyvūnų apsaugos įstatyme“, – teigiama peticijoje.
Draudžiamas ritualinis skerdimas
Nuo šių metų sausio 1 d. galiojantis Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas draudžia religinį ūkinių gyvulių skerdimo būdą, kai neapsvaigintiems gyvuliams perrėžiamos gerklės ir laukiama, kol jie nukraujuos.
Šešiolika metų prieš tai galiojęs Gyvūnų globos ir laikymo įstatymas numatė galimybių ribojimą gyvūnų skerdimui pagal religinius ritualus be išankstinio apsvaiginimo, t.y. toks skerdimas buvo leidžiamas tik turint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.
Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacija pastebi, kad Europos Tarybos reglamentas leidžia savo šalims narėms atlikti tokį skerdimo būdą religinių papročių tikslais. Taip pat pažymima, kad Europos Sąjunga leidžia šalims narėms užtikrinti aukštesnius maistui naudojamų gyvūnų apsaugos standartus uždraudžiant tokią praktiką, ir šiuo metu Švedijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Maltoje bei Lietuvoje jau yra draudžiamas ritualinis skerdimas be apsvaiginimo. Lietuva, įvedusi draudimą ir stovėdama bendrame sąraše tarp šių šalių, rodo gerokai aukštesnių gyvūnų gerovės standartų siekį.
Specialistų teigimu, tokia skerdimo procedūra daugiausia taikoma galvijams, avims ir ožkoms. Europos maisto saugos tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad neapsvaiginti galvijai po kaklo ir kraujo arterijų pjovimo gali vis dar būti sąmoningi iki 2 min., o kartais net iki 4 min., avys – iki 20 sek., paukščiai – iki 2,5 min.
Sulaukė pasipriešinimo
„Darbiečių“ siūlymas sulaukė ne tik piliečių, besirūpinančių gyvūnų gerove, pasipriešinimo. Pirmadienį įstatymo pakeitimo projektą skubos tvarka svarstė Seimo Aplinkos komitetas. Buvo nutarta siūlyti Parlamentui atmesti grupės „darbiečių“ pateiktą įstatymo projektą, kuriuo norima dėl religinių įsitikinimų leisti gyvūnus maistui skersti prieš tai jų neapsvaiginus.
Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos ministerijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai taip pat yra pareiškę, kad siūlomas įstatymo pakeitimas būtų žingsnis atgal, jo ekonominė nauda abejotina, o gyvūnų teisių apsauga yra svarbi sritis, žiaurus elgesys su gyvūnais neleistinas.
Mažeikiškiai taip pat pasisako prieš tokį gyvūnų kankinimą ir pasirašo peticiją, kuria siekiama neleisti įteisinti religinio gyvūno žudymo.
Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmantas Stumbra, kalbėdamas su „Santarve“ , tokias įstatymo pataisas taip pat vertino kritiškai. Anot jo, gyvūno skerdimas neapsvaiginus yra nehumaniškas. Be to, dėl patiriamo gyvūno streso į mėsą gali persiduoti tokios medžiagos, kurios turi neigiamos įtakos jos kokybei.
Gyvulių augintojus taip pat papiktino siekis įteisinti tokį gyvulių skerdimą.
„Ar dėl to nukenčia mėsos kokybė, nežinau. Tačiau manau, kad visi gyvulių augintojai pasisako prieš skerdimą neapsvaiginus, nes jis tolygus gyvūnų kankinimui“, – savo nuomonę išsakė ūkininkė iš Račalių Daiva Vaičiulienė.
O prie ko priskirti kasdien mesosi valgyma? Juk vistiek gyvulys yra skerdziamas…
Kreipkis pas psichoterapeuta,kol nevelu! Tu ziauri!
mes kai pjaunam kiaulą, tai specialiai vėdarams imame bėgantį iš gerklės kraują į kibirą ir kiaulą kuo ilgiau žvyginame, kad daugiau kraujo išbėgtų. Kai kraujas išbėga kiaula numiršta ir parašo kojomis testamentą.
Nu ir baisi, tu Izolda. Keisk tikėjimą kol nevėlu.
Pagal mano tikėjimą reikia galvą išsiplauti katino kraujyje. Tai aš murkiui perrėžiu gerklę, pakabinu ant šniūro ir varvinu kol bega. Gal ir žiauroka, bet ne aš tai sugalvojau.