Renovuotų viešųjų pastatų šildymas kainuos pigiau

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Vis populiaresnis tampa ne tik daugiabučių, bet ir viešųjų pastatų modernizavimas. Pagal parengtą Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą iki 2020 metų numatoma renovuoti ne mažiau kaip 700 tūkstančių kvadratinių metrų tokių pastatų.

Parengta dar viena programa

Anot aplinkos viceministrės Daivos Matonienės, po atnaujinimo viešųjų pastatų šildymo išlaidos turėtų sumažėti bent 20 proc.
Dabar parengta Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa jau pateikta tvirtinti Vyriausybei.
Pasak viceministrės, įgyvendinant programos numatytas priemones, bus sumažintos ne tik šildymo išlaidos, bet ir į orą išmetamo anglies dioksido, kuris susidaro deginant kurą, kiekis – ne mažiau kaip 17 tūkst. tonų per metus, palyginti su 2013-aisiais.

Energinis naudingumas – žemiausių klasių

Registrų centro duomenimis, šių metų sausio 1 dieną Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti 13 tūkst. 123 viešieji pastatai, kuriuos nuosavybės teise valdo valstybė ir savivaldybės. Tai administracinės, kultūros, mokslo ir sporto, gydymo, gyvenamosios (vaikų namai, prieglaudos, globos namai), specialiosios ir kitos paskirties pastatai. Jie sudaro apie 35 proc. visų valstybės ir savivaldybių valdomų negyvenamosios paskirties pastatų.
Dauguma pastatyti 1900–1990 m., kai vyravo plytinių ir stambiaplokščių pastatų statyba. Jų vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto apšildyti reikia 160–610 kilovatvalandžių per metus.
Šie pastatai priskiriami žemiausioms – E, F ir G – pastato energinio naudingumo klasėms.

Tarp atnaujintų pastatų – daugiausia mokyklų

2007–2013 metais valstybės ir ES paramos lėšomis šalyje atnaujinti 787 viešieji pastatai, iš jų 438 – mokyklos. Tai sudaro apie 6 proc. energiniu požiūriu neefektyvių viešųjų pastatų. Šiam tikslui buvo skirta apie 1 mlrd. litų.
Aplinkos ir Energetikos ministerijų parengta Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa bus finansuojama ES 2014–2020 m. paramos, taip pat valstybės ir savivaldybių, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšomis. Ji numato, kad centrinės valdžios viešųjų pastatų renovacija rūpinsis Energetikos ministerija, o savivaldybių – Aplinkos ministerija.