Kada paukščiai susiruošia parskristi į Lietuvą – sunku nusakyti: dažniausiai jie orientuojasi pagal dienos šviesą. Eltos nuotr.
Ilgą laiką dieną ir naktį vyraujanti minusinė oro temperatūra kelia rūpestį dėl anksti parskridusių sparnuočių.
Gamtininkų teigimu, labai nerimauti nereikėtų: ne visi paukščiai parskridę, nes jie jaučia temperatūrų svyravimus. Kita vertus, žūti sparnuočiai gali nuo gausaus sniego – kol kas pas mus to nėra.
Pirmieji – kovai
Gamtininko Deivido Makavičiaus pastebėjimu, mūsų rajone oro sąlygos yra kitokios nei visoje šalyje: pas mus stipriau įšalusi žemė, kai kur dar likę neištirpusio sniego lopinėlių. Lietuvoje jau suskaičiuojama penkiolika parskridusių paukščių rūšių, o pas mus tiek dar nėra.
„Kadangi kovo mėnuo, jau matome parskridusius kovus: jie sukiojasi po miestą, patikrina netvarkingas šiukšlines, vaikšto aplink namus, apsižiūrinėja Melioratorių parkelį. Ko gero, ten ir lizdus tvarkosi“, – padėtį nušvietė sparnuočių stebėtojas.
Pirmiausiai – pamaryje
Parskridusių varnėnų daugiau užregistruota pamaryje, nes prie jūros yra šilčiau. Pirmiausiai, rizikuodami sušalti, nerasti maisto, parskrenda patinai, norintys užsiimti geriausias vietas, inkilus.
„Kas nerizikuoja, tas nebegaus gero inkilo, neprisivilios geros patelės. Būna, kad dalis jų ir žūva: esu matęs žuvusių vieversių, kitų anksčiau parskridusių pavasarinių paukščių“, – teigė D. Makavičius.
Pamaryje jau virva ir vienas kitas vyturys.
Pasirodė plėšrūs paukščiai
Važiuojant iš Mažeikių Sedos link Pašerkšnės tvenkinyje anksti pavasarį būdavo galima stebėti gulbių susirinkimą. Čia suskrenda dar toliau į šiaurę migruojančios gulbės giesmininkės – jas galima atskirti iš geltonų antsnapių. Tai yra šiaurinės gulbės, galinčios pakilti nuo žemės. O pas mus dažniau pasiliekančios gulbės nebylės dėl trumpų kojų nuo žemės pakilti negali: joms reikia čiuožiant įsibėgėti vandeniu.
Jau yra parskridusių plėšrių paukščių: vieni jų – peles gaudantys suopiai, taip pat norintys užsiimti gerą vietą perėti. Lizdus suka ir niekur neišskridę krankliai.
Orientuojasi pagal šviesą
Kada paukščiai susiruošia parskristi į Lietuvą – sunku nusakyti: dažniausiai jie orientuojasi pagal dienos šviesą.
„Afrikoje žiemojantiems paukščiams šviesu ir šilta yra visada, ten daug maisto, tad kaip jie nusprendžia, kad jau laikas išskristi, nelabai yra išaiškinta. O paukščiai, kurie žiemoja Europoje – Olandijoje, Vokietijoje, nes ten šiek tiek šilčiau, apie skridimą orientuojasi pagal dienos ilgumą“, – pasakojo D. Makavičius.
Nors antradienį buvo minima Pempės šventė, šių paukščių Lietuvoje šiuo metu pastebima tik vienas kitas ir tik vakariniuose rajonuose.
Pranašauja trumpesnį pavasarį
Pasak D. Makavičiaus, gamtos atbudimo pas mus dar nėra: vienur kitur į medį pastuksena genys, žvaliau pacypsi zylės, bet lyginant su įprastu gamtos ritmu, pas mus dabar lyg vasario pabaiga.
„Kyla įtarimas, kad šiais metais galime prašokti fenologinį pavasarį, nes jis turėtų būti dabar. Paskui staiga ateis šilta oro masė, įvyks staigus gamtos sprogimas ir pavasaris bus labai trumpas – viskas staiga sužaliuos, tad žmogus ir nespės pasidžiaugti tikruoju pavasariu“, – spėjo D. Makavičius.
Parskristi neskuba
Parskridusiems paukščiams šaltis nėra mirtinai pavojingas – jie pasipurena plunksnas, susidaro oro tarpai ir kūnas nešąla. Kas kita, kad dėl šalčio atsiranda lesalo trūkumas: prie žemės prišalusios visos sėklytės, prišalę žiemkenčiai, nėra jokių vabaliukų. Per šalčius maisto, kad būtų daugiau energijos, sparnuočiams taip pat reikia daugiau.
Paukščiams, visą žiemą gyvenantiems miške, nepavojingas ir trisdešimties laipsnių šaltis: jie moka prie to prisitaikyti. O parskrendantys paukščiai to daryti dar neskuba: jie kolonijomis laukia kur nors vidurio Lenkijoje.
Būna, kad per anksti parskridę paukščiai atitinkamą atstumą grįžta atgal ir palaukia geresnių oro sąlygų.
