Mažeikiškius jau pasiekė pirmosios kompensacijos už šildymą šį sezoną. Jos gerokai mažesnės, lyginant su praėjusių metų pirmosiomis sąskaitomis. Tam įtakos galėjo turėti sumažėjusi vienos kilovatvalandės kaina, atpigus biokurui.
Šilumininkų teigimu, šildymo kaina mažesnė, net vėl pridėjus devynių procentų pridėtinės vertės mokestį (PVM), kurio porą metų gyventojai, atsiskaitydami už šilumos energiją, nemokėjo.
Mažiau nei pernai mažeikiškių kreipėsi ir dėl šildymo bei karšto vandens išlaidų kompensavimo.
Prasidėjo anksčiau
Mažeikiškiai vieni iš pirmųjų šalyje pajuto, kad pradėjo šilti radiatoriai. Šildymo sezonas mūsų rajone šiemet prasidėjo spalio 7 d. – trimis dienomis anksčiau nei praėjusias metais.
Kaip ir kasmet, socialiniuose tinkluose kilo diskusijų dėl šildymo sezono pradžios. Vieni gyventojai džiaugėsi, kad namai pagaliau sušilo, kiti piktinosi, kad šildymo sezonas pradedamas per anksti.
Daugiabučius namus administruojančių įmonių vadovai „Santarvei“ sakė, kad buvo sulaukta pavienių mažeikiškių skambučių – žmonės klausė, ar nebūtų galima jau pradėti šildymo sezoną.
Bendrovės „Tavo pastogė“ direktorė Vaida Gureckytė pastebėjo: „Gyventojai domėjosi dėl šildymo pradžios, bet beveik tuo pačiu metu, kai jau buvo nutarta pradėti šių metų šildymo sezoną. Atvejų, kad būtų surinkti parašai, prašant paankstinti šildymo sezoną, nepasitaikė.“
Pasak jos, šildymo sezono pradžia buvo gana sklandi, incidentų ar gedimų neužfiksuota.
Išvengta incidentų
Bendrovės „Admituras“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Uikys „Santarvei“ taip pat sakė, kad šildymo sezonas daugiabučiuose namuose prasidėjo sklandžiai.
„Labai gerai startavome, tad didelių nesklandumų, gedimų nebuvo. Prisidėjo turbūt ir tai, kad „Mažeikių šilumos tinklai“ yra atnaujinę nemažai trasų. Be to, daugėja ir renovuotų namų, ir besijungiančiųjų į mažąją renovaciją, kai atnaujinama šildymo sistema“, – paaiškino E. Uikys.
Pasak jo, padidėjus žmonių sąmoningumui, sumažėjo ir savavališkų vandens išleidimo iš bendrų šildymo sistemų atvejų.
„Vis dar gyventojams reikalinga pagalba „nuorinti“ radiatorius. Kol nebus atnaujinti šilumos punktai ir nepriklausomos sistemos, tol mes tokio veiksmo neišvengsime“, – teigė E. Uikys.
Sugrąžintas PVM mokestis
„Mažeikių šilumos tinklų“ generalinis direktorius Arūnas Čekanauskas „Santarvei“ sakė, kad šio šildymo sezono kainos yra gerokai mažesnės lyginant su pernykštėmis, nepaisant to, kad šį sezoną nebetaikomas lengvatinis „nulinis“ PVM.
„Santarvė“ primena, kad dar 2022 m. rugsėjo mėnesį Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis buvo nutarta laikinai, du artimiausius šildymo sezonus, kompensuoti visą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gyventojams centralizuotai teikiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.
Sprendimas dėl vadinamojo „nulinio“ tarifo buvo priimtas atsižvelgiant į užsitęsusį energetinių žaliavų kainų augimą pasaulio rinkose. Tokiu būdu buvo siekiama iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams teksiančią finansinę naštą atsiskaitant už šildymą ir karštą vandenį 2022–2023 m. ir 2023–2024 m. šildymo sezonais.
Šį šildymo sezoną centralizuotai teikiamai šilumos energiją vėl galioja lengvatinis 9 proc. PVM tarifas.
Atpigo kuras
A. Čekanauskas paaiškino, kad daugiausia įtakos šildymo kainos mažėjimui turėjo biokuro, elektros bei kitų žaliavų kainos. Jos mažesnės nei pernai.
„Šildymo sezonas prasidėjo kaip visada. Didesnių nesklandumų išvengta. Darbų daug, tačiau mūsų žmonės, turintys žinių ir patirties, su jais susitvarko“, – kalbėjo „Mažeikių šilumos tinklų“ vadovas.
Pasak jo, buvo gyventojų, kurie pirmą savaitę šaukė, kad šildymas pradėtas per anksti, kiti sakė, kad per vėlai.
„Taip būna beveik kasmet“, – apibendrino generalinis direktorius.
Paklaustas, ar šį šildymo sezoną šilumos kainos gali keistis, A. Čekanauskas atsakė: „Prognozių, kad šildymo kainos turėtų ženkliai didėti, nėra. Viskas priklausys nuo kuro kainų. Matome, kad jos šiek tiek stabilizavosi – nei elektros, nei biokuro kainos nebėra tokios didelės. Kuro trūkumo taip pat nesijaučia.“
Sumažėjo kaina
„Mažeikių šilumos tinklų“ interneto svetainėje skelbiama, kad spalio mėnesį vienos kilovatvalandės kaina su 9 proc. PVM siekia 6,03 cento. Pernai tuo pačiu metu, kai nebuvo taikomas pridėtinės vertės mokestis, viena kilovatvalandė mažeikiškiams kainavo 7,38 cento. 2022 m. ji buvo dar didesnė – 8,45 cento, nors PVM taip pat buvo „nulinis“.
Šių metų spalio mėnesį, kai vidutinė lauko temperatūra siekė plius 9,32 laipsnio, daugiabučio namo vieno kvadratinio metro šildymo vidutinė kaina rajone siekė 31 centą. Palyginimui: pernai tuo pačiu metu lauko vidutinė temperatūra buvo plius 8,26 laipsnio, o vidutinė kvadratinio metro šildymo kaina – 52 centai.
Mokestis skiriasi kelis kartus
Šilumininkų duomenimis, už pirmą šildymo mėnesį daugiausia mokės viekšniškiai, gyvenantys Tirkšlių g. 7. Vieno kvadratinio metro šildymas jiems atsiėjo po 1,07 euro. Šiek tiek mažiau, po 64 centus, vieno kvadratinio metro šildymas kainavo Mažeikių Laisvės gatvės 28-ojo namo gyventojams. Po 60 centų už kvadratinio metro šildymą mokės Pavenčių g. 21-ajame name gyvenantys žmonės.
Mažiausiai už šildymą mokės Mažeikių Ventos g. 12-ojo namo gyventojai. Čia vieno kvadratinio meto šildymas kainavo vos vieną centą. Po 8 centus už vieno kvadratinio metro šildymą mokės Žemaitijos g. 32-ojo ir S. Daukanto g. 5-ojo namų gyventojai, Žemaitijos g. 41-ajame name kvadratinio metro šildymas atsieis po 9 centus.
Kreipiasi dėl kompensacijų
Kaip ir kasmet, dėl šildymo, kieto kuro ir karšto vandens kompensacijų mažeikiškiai gali kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių.
Skyriaus specialistai „Santarvę“ informavo, kad šiuo metu yra priimta per 4 440 prašymų-paraiškų būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijai gauti.
Dėl 3 437 prašymų-paraiškų jau yra priimti sprendimai ir nustatyta teisė į kompensacijas. Neskirti kompensacijų priimti 49 sprendimai, vadovaujantis neskyrimo pagrindais, numatytais Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme.
Įvairios priežastys
Dažniausios priežastys, dėl kurių būsto šildymo, geriamojo vandens išlaidų kompensacijos neskiriamos: asmuo įstatyme nustatytu laiku nepateikia dokumentų ar pažymų, reikalingų teisei į kompensacijas nustatyti; kreipimosi dėl kompensacijų metu asmuo neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų piniginei paramai gauti.
Pagal 1 190 prašymų-paraiškų sprendimai dar nepriimti – laukiama pažymų, prašyme-paraiškoje pateiktos informacijos patikslinimo.
Kompensacijos dydis kiekvienos šeimos atveju skirtingas – tai priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, naudingo būsto ploto, šeimos pajamų, naudojamo kuro rūšies.
Toms šeimoms ar asmenims, kam šildymas tiekiamas centralizuotai, jau suteikta kompensacijų už daugiau nei 26 tūkst. eurų. Šildymo išlaidų kompensacijų, kai šildomasi kitu kuru, išmokėta beveik 158 tūkst. eurų.
Kompensuojama mažiau
Savivaldybės administracijos Socialinio skyriaus „Santarvei“ pateiktais duomenimis, paskutinius du šildymo sezonus prašymų dėl abiejų kompensacijų rajone skaičius mažėjo.
Būsto šildymo, geriamojo vandens, karšto vandens išlaidų kompensacijos buvo paskirtos: 2022–2023 m. – 9 706 asmenims / 6 400 šeimų, 2023–2024 m. – 7 043 asmenims / 4 938 šeimoms.
Mažėjo ir gyventojams skiriama bendra kompensacijų suma.
2022–2023 m. šildymo sezonu teikiamos kompensacijos buvo apie 40 proc. didesnės nei 2023–2024 m.
Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus specialistų teigimu, įtakos kompensacijos dydžiui turėjo kuro kaina, asmenų pajamos, teisės aktų pasikeitimai. Įtakos kompensacijų gavėjų skaičiui turėjo ir tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys kompensacijų skyrimą, įpareigojo, skiriant paramą, vertinti turimą turtą.
Jie informavo, kad būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacija skiriama ir mokama vadovaujantis LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu. Keičiantis teisės aktams, kinta ir paramos teikimo sąlygos bei jos dydis, todėl ateities prognozuoti nėra galimy-
bių.
