Pasak Prano Trakinio, šaulių organizacija labai prisideda prie pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo. Nuotr. iš redakcijos archyvo
Mažeikių rajono savivaldybės apdovanojimu – garbės ženklu „Už nuopelnus Mažeikių kraštui“ įvertinti beveik tris dešimtmečius Mažeikių šauliams vadovaujančio Prano Trakinio nuopelnai.
Kuopos vadas teigia, kad šauliai yra tarpinė grandis tarp kariuomenės, savanorių ir visuomenės.
Kuopos sudėtis – devyni būriai
Pranas Trakinis vadovauja Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių aštuntosios rinktinės Mažeikių 801-ajai šaulių kuopai, kurią sudaro devyni būriai. Aštuoni būriai – jaunųjų šaulių, vienijantys apie du šimtus jaunuolių, vienas būrys sudarytas iš suaugusiųjų šaulių, jame – apie penkiasdešimt mažeikiškių.
„Šaulių skaičius kinta – jaunieji šauliai paprastai išauga ir pereina į vyresniųjų grupę. Tačiau mūsų rajone problema ta, kad jaunuoliai, baigę mokyklas, išvyksta į kitus miestus. Ten jie dažniausiai įsikuria, ten ir tęsia savo veiklą“, – sakė kuopos vadas.
Be šaulių jau neįsivaizduojami Mažeikių renginiai, valstybinių švenčių minėjimai – uniformuotas jaunimas, nešinas vėliavomis, darnia rikiuote papuošia juos. Iškilmingų minėjimų metu aidi salvės, o šaulių verdamos košės jau yra ragavę beveik visi mažeikiškiai, į renginius atvykstantys svečiai.
Apima platų spektrą
Šaulių veiklos spektras yra platus – jie vykdo ir kultūrinę, ir sportinę, ir patriotinę veiklą, ugdo pilietiškumą.
Pasak P. Trakinio, savanoriai yra labiau įpareigoti tarnybos, jiems reguliariai vyksta pratybos, budėjimai, užsiėmimai, o štai šauliai yra ta organizacija, kurioje jaunimas nuo 11-kos metų jau gali susipažinti su kariuomene, kareivišku gyvenimu, „pauostyti“ parako.
Patriotiškos, pilietinės veiklos ir užsiėmimų jiems netrūksta – jaunimas, kartu su vyresniaisiais, dalyvauja piliakalnių tvarkyme, rengia naktinius žygius partizanų takais, rengia karines stovyklas.
„Suaugusiųjų šauliai yra suskirstyti pagal teritorinius gynybos planus, išvažiuoja per metus kelis kartus pašaudyti į poligoną, susipažįsta su ginkluote. Mažeikių kuopa išsiskiria tuo, kad turi savo ugniagesių komandą su technika, turime savo ginklinę ir net savo garbės sargybos skyrių, kuo negali pasigirti visos šaulių rinktinės“, – sakė kuopos vadas.
Prie Milių miške esančio paminklo, skirto partizanams atminti. 2016 m. Nuotr. iš redakcijos archyvo
Saugomas partizanų atminimas
Vienu iš pagrindinių tikslų šauliai laiko mūsų šalies istorijos tarpsnio – partizanų, kovojusių už Lietuvos laisvę, atminimo įamžinimą.
Prieš septynerius metus šaulių iniciatyva buvo atkurta Milių miške buvusi partizanų slėptuvė – bunkeris, nors partizanų žūties vietoje kasinėjant buvo rasta tik granata, iškilmingai pašventintas atminimo akmuo. Užpernai pašventintas partizanų žūties vietą įamžinęs paminklinis akmuo, esantis iš Židikų vykstant Lūšės pusėn. Pernai Birbiliškės miške pastatytas dar vienas paminklinis akmuo, Ketūnuose, partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio gimtinėje, – dar vienas.
„Šiuo metu žinome devynias partizanų žūties vietas, jas prižiūrime. Šiais metais planuojame pastatyti dar vieną paminklą kovotojams už laisvę atminti.
Manome, kad tokia veikla jauniesiems šauliams yra Tėvynės meilės, patriotiškumo ir pilietiškumo mokykla bei šia forma jie daugiau sužino apie mūsų šalies, rajono istoriją“, – sakė kuopos vadas.
Pasak P. Trakinio, kiekvienais metais sudaromi kuopos veiklos planai ir džiugu, kad bet kada galima paprašyti Tirkšlių ir Kalnėnų jaunųjų šaulių būreliui vadovaujančio Stasio Pauliuko, Gabijos jaunųjų šaulių būrelio vadės Rimos Skrodenytės, aktyvaus šaulio Petro Kekio, kuopos vado pavaduotojo Apolinaro Zubio ir kitų kuopos narių pagalbos.
„Mes esame sukarinta organizacija. Šiuo metu – tarpinė grandis tarp Lietuvos kariuomenės, savanorių ir visuomenės“, – „Santarvei“ kalbėjo P. Trakinis.
Skaičiai ir faktai
Gimė 1951 m. vasario 7 d. Šilalės rajone, Gedminiškės kaime. Mokyklą baigė Kaltinėnuose, 1969–1974 m. studijavo tuometinio Kauno politechnikos instituto (dabar – Kauno technologijos universitetas) Mechanikos fakultete. Po studijų buvo paskirtas Mažeikių elektrotechnikos gamyklos inžinieriumi šilumininku. Beveik du dešimtmečius vadovavo bendrovei „Mažeikių vandenys“.
1992 m. P. Trakinis tapo Lietuvos šaulių sąjungos nariu. Tais pačiais metais jis buvo paskirtas Mažeikių šaulių kuopos vadu, kuriai vadovauja iki šiol.
P. Trakinis yra pelnęs aukštų valstybės įvertinimų – jis apdovanotas Parlamento gynėjo ženklu, Šaulių sąjungos III laipsnio ženklu už ypatingus nuopelnus Lietuvai ir Šaulių sąjungai, Šaulių žvaigžde, medaliu civiliams „Už nuopelnus“. Mažeikiškio veikla yra įvertinta šalies ir savivaldybės vadovų padėkomis už aktyvią veiklą tėvynės ir visuomenės labui.
