Šau­liai – ša­lies gy­ny­bai nea­be­jin­gi žmo­nės

Šau­lių są­jun­ga – vals­ty­bės re­mia­ma su­ka­rin­ta vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja, vie­ni­jan­ti ša­lies gy­ve­ni­mui ir gy­ny­bai nea­be­jin­gus žmo­nes. Šau­liai vei­kia pa­gal LR Sei­mo priim­tą Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos (LŠS) įsta­ty­mą ir kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ro tvir­ti­na­mą sta­tu­tą. Nors Šau­lių są­jun­ga vyk­do kai ku­rias vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų ski­ria­mas už­duo­tis, ji yra lais­vų, sa­vo lai­ką Tė­vy­nės gy­ny­bai ir stip­ri­ni­mui ski­rian­čių žmo­nių or­ga­ni­za­ci­ja. LŠS sie­kia ug­dy­ti pa­si­ti­kin­čius sa­vi­mi, kū­ry­bin­gus, mo­ty­vuo­tus ir draus­min­gus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čius, pa­si­ren­gu­sius gin­ti Tė­vy­nę, ne­lai­mės at­ve­ju pa­dė­ti ki­tiems.

„Šau­lių są­jun­ga per pa­sta­ruo­sius me­tus ta­po ypač ma­to­ma. Ki­lus emig­ran­tų kri­zei šauliai gel­bė­jo pa­sie­nie­čiams – pa­dė­jo vyk­dy­ti ša­lies sie­nos kont­ro­lę, sa­va­no­ria­vo ka­ran­ti­no me­tu. Žmo­nės pa­ma­tė, kad są­jun­ga ga­li tal­kin­ti ir pa­dė­ti vi­sur, tad at­si­ra­do vis dau­giau no­rin­čių pri­si­jung­ti. Vien per šiuos me­tus pri­sie­kė apie 120 nau­jų Že­mai­ti­jos šau­lių 8-osios rink­ti­nės na­rių. Pa­na­šiai tiek yra pa­reiš­kę no­rą ir lau­kia sa­vo ei­lės“, – tei­gia Že­mai­ti­jos šau­lių 8-osios rink­ti­nės ko­vi­nio bū­rio va­das To­mas Le­ka­vi­čius.

Šau­lių są­jun­gos is­to­ri­ja

Lie­tu­vos šau­lių są­jun­ga bu­vo įkur­ta 1919 m. bir­že­lio 27 d. Kau­ne. Jos tiks­las – įtvir­tin­ti ša­lies ne­prik­lau­so­my­bę ko­vo­jant su bol­še­vi­kais, ber­mon­ti­nin­kais ir len­kais.
Iki 1940 m. LŠS ta­po vie­na po­pu­lia­riau­sių ir gau­siau­sių or­ga­ni­za­ci­jų. Is­to­ri­ko V. Jo­ku­baus­ko tei­gi­mu, 1940 m. jai pri­klau­sė apie 88 tūkst. as­me­nų (ri­kiuo­tės šau­lių, ne ri­kiuo­tės šau­lių ir kan­di­da­tų, mo­te­rų šau­lių).

Pra­si­dė­jus Lie­tu­vos at­gi­mi­mui, 1989 m. bir­že­lio 1 d. Kau­ne vy­ku­sia­me „Trem­ti­nio“ klu­bo ir De­mok­ra­tų par­ti­jos mi­tin­ge bu­vo ofi­cia­liai pa­skelb­tas Šau­lių są­jun­gos at­kū­ri­mas. 1989 m. rug­sė­jo 20 d. LŠS at­kū­ri­mo ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­riai da­vė pir­mą prie­sai­ką Kel­mė­je, prie są­jun­gos įkū­rė­jo ir ideo­lo­go Vla­do Put­vins­kio ka­po. Ši die­na lai­ko­ma LŠS at­kū­ri­mo Lie­tu­vo­je da­ta.

Ta­čiau tik 1997 m. lie­pos 2 d. bu­vo priim­tas Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos įsta­ty­mas. 1998 m. pra­dė­tas są­jun­gos per­tvar­ky­mas, ku­rio tiks­las – LŠS in­teg­ruo­ti į ša­lies gy­ny­bos sis­te­mą. Bu­vo su­for­muo­ta 10 ap­skri­čių šau­lių rink­ti­nių. 1999 m. ge­gu­žės 11 d. Sei­me bu­vo priim­tas Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas, 2000 m. pa­tvir­tin­tas Šau­lių są­jun­gos sta­tu­tas, o tų pa­čių me­tų va­sa­rio 14 d. or­ga­ni­za­ci­ja įre­gist­ruo­ta Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jo­je.

Šiuo me­tu Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gai pri­klau­so apie 12 tūkst. na­rių.

Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos už­da­vi­nys

Tai­kos me­tu: reng­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čius gink­luo­tam ir ne­smur­ti­niam pi­lie­ti­niam pa­si­prie­ši­ni­mui, pa­dė­ti už­tik­rin­ti vie­šą­jį sau­gu­mą, va­lia ir gink­lu gin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­prik­lau­so­my­bę ir jos vien­ti­su­mą.

Ag­re­si­jos at­ve­ju: Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos ko­vi­niais bū­riais rem­ti Lie­tu­vos gink­luo­tą­sias pa­jė­gas, ki­tais pa­jė­gu­mų vie­ne­tais pa­dė­ti už­tik­rin­ti vie­šo­sios tvar­kos pa­lai­ky­mą, kri­ti­nės inf­rast­ruk­tū­ros ob­jek­tų ap­sau­gą, oku­puo­to­je te­ri­to­ri­jo­je vyk­dy­ti gink­luo­tą ir ne­smur­ti­nį pi­lie­ti­nį pa­si­prie­ši­ni­mą, sie­kiant at­gra­sy­ti prie­šą, ap­gin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­prik­lau­so­my­bę ir jos te­ri­to­ri­jos vien­ti­su­mą, už­tik­rin­ti pi­lie­čių sau­gu­mą.

Na­riu ga­li tap­ti kiek­vie­nas do­ras Lie­tu­vos pi­lie­tis

Iš vi­so Lie­tu­vos šau­lių są­jun­go­je yra 10 rink­ti­nių. Vie­na iš jų – Že­mai­ti­jos šau­lių 8-osios rink­ti­nė, ku­riai va­do­vau­ja Ju­lius Svi­ru­šis. Že­mai­čių rink­ti­nei pri­klau­so Plun­gės, Ma­žei­kių, Tel­šių, Rie­ta­vo ir Var­nių šau­liai. Že­mai­ti­jos rink­ti­nė taip pat tu­ri ir sa­vo ko­vos bū­rius. Vie­no jų va­das – T. Le­ka­vi­čius. Ta­čiau kiek šau­lių pri­klau­so ko­vi­niam bū­riui, T. Le­ka­vi­čius neatsk­lei­dė – tai pa­slap­tis.

Že­mai­ti­jos šau­lių 8-osios rink­ti­nės ko­vi­nio bū­rio va­das sa­ko, jog Šau­lių są­jun­gos na­riu ga­li tap­ti kiek­vie­nas do­ras Lie­tu­vos pi­lie­tis. „Šau­liais ga­li bū­ti tiek vy­rai, tiek mo­te­rys, tiek vai­kai nuo 11 me­tų, – kal­bė­jo Že­mai­ti­jos šau­lių 8-osios rink­ti­nės ko­vi­nio bū­rio va­das. – Kiek­vie­nas iš jų sa­ve ga­li rea­li­zuo­ti veik­da­mas ka­ry­bos, spor­to bei kul­tū­ros sri­ty­se. Są­jun­gą su­da­ro ei­li­niai šau­liai, ko­vi­niai bū­riai ir ne per se­niau­siai pra­dė­ti steig­ti ko­men­dan­ti­niai bū­riai.“

Anot T. Le­ka­vi­čiaus, ei­li­niai šau­liai pri­va­lo baig­ti ba­zi­nį šau­lio pa­si­ren­gi­mo kur­są. Jo me­tu mo­ko­ma, kaip nau­do­tis gink­lu, ka­ri­nių tak­ti­nių, me­di­ci­nos, žy­gių orien­ta­vi­mo­si pra­dme­nų. Taip pat suau­gu­siems šau­liams or­ga­ni­zuo­ja­mos įvai­rios pra­ty­bos, mo­ky­mai: nuo teo­ri­nių pa­skai­tų iki pra­kti­nių už­siė­mi­mų. Kar­tą per me­tus vyks­ta ir di­des­nės pra­ty­bos. „Mo­ky­mų bū­na įvai­rių, bet ne­bū­ti­nai juo­se ei­li­niai šau­liai tu­ri da­ly­vau­ti. Bū­na, kad šau­lys pa­si­ren­ka jam pa­tin­kan­čią kryp­tį, pa­vyz­džiui, orien­tuo­ja­si į tak­ti­nės me­di­ci­nos kur­sus, ki­ti – į taik­lio­jo šau­lio kur­sus, že­mė­la­pio ar ry­šio prie­mo­nių nau­do­ji­mą ir pan.“, – pa­sa­ko­jo Že­mai­ti­jos šau­lių 8-osios rink­ti­nės ko­vi­nio bū­rio va­das.

Ko­vi­niai bū­riai

Ko­vi­nio bū­rio šau­liams tai­ko­mi kur kas di­des­ni rei­ka­la­vi­mai nei ei­li­niams na­riams – jie tu­ri ati­tik­ti fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo ir svei­ka­tos nor­ma­ty­vus. Šie šau­liai, skir­tin­gai nei ei­li­niai, tu­ri įgi­ję aukš­tes­nio ly­gio ka­ri­nį pa­si­ren­gi­mą.

Že­mai­ti­jos šau­lių rink­ti­nės ko­vi­nis bū­rys kiek­vie­ną mė­ne­sį da­ly­vau­ja bend­ro­se pra­ty­bo­se su Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­go­mis (KASP). „Kar­tais bū­na pla­tes­nės pra­ty­bos – mes bū­na­me prie­šai ir puo­la­me KASP, o jie gi­na­si ir at­virkš­čiai. Tre­ni­ruo­ja­ma­si, kaip pa­tru­liuo­ti, apieš­ko­ti au­to­mo­bi­lius, sau­go­ti ob­jek­tus. Vyks­ta šuo­lio su pa­ra­šiu­tu kur­sai, pi­lie­ti­nio pa­si­prie­ši­ni­mo, ka­ri­nės tech­ni­kos ir gink­luo­tės at­pa­ži­ni­mo, spe­cia­lių­jų prie­mo­nių pa­nau­do­ji­mo, kul­kos­vai­di­nin­ko kur­sai ir t. t.“

Pa­sak Že­mai­ti­jos šau­lių 8-osios rink­ti­nės ko­vi­nio bū­rio va­do, šiuo me­tu dar yra for­muo­ja­mi nau­ji bū­riai – ko­men­dan­ti­niai. Jų laips­nis ir pa­si­ren­gi­mas že­mes­nis nei ko­vi­nio bū­rio šau­lių, bet aukš­tes­nis ne­gu ei­li­nio šau­lio. Ko­men­dan­ti­nio bū­rio šau­liams ga­li bū­ti pa­ves­ta pa­dė­ti vie­ti­nei ka­riuo­me­nei, gy­ven­to­jams, jei­gu kas nors at­si­tik­tų, sau­go­ti, pri­žiū­rė­ti įvai­riau­sius ob­jek­tus ir pan.

Kuo ski­ria­si šau­lys nuo KASP?

T. Le­ka­vi­čiaus tei­gi­mu, Lie­tu­vos šau­lių są­jun­ga yra lais­ves­nė. Šau­liai ne­gau­na jo­kio at­ly­gio – jie są­jun­gai pri­klau­so vien pi­lie­tiš­ku­mo ve­da­mi. KASP tar­nau­jan­tiems sa­va­no­riams už pra­ty­bas yra mo­ka­ma, tad ir mo­ty­va­ci­ja jų, anot Že­mai­ti­jos šau­lių 8-osios rink­ti­nės ko­vi­nio bū­rio va­do, yra vi­sai ki­to­kia.

„Šau­lių są­jun­gos na­riai tu­ri tru­pu­tį lais­ves­nes ko­jas. Ka­dan­gi jai pri­klau­san­tys žmo­nės daž­niau­siai yra dir­ban­tys, tad jie są­jun­gai ati­duo­da sa­vęs tiek, kiek ga­li ir no­ri.
Šian­dien Že­mai­ti­jos šau­lių 8-ojo­je rink­ti­nė­je yra 287 suau­gę šau­liai ir 577 vai­kai. Vai­kams kiek­vie­nais me­tais tiek va­sa­rą, tiek žie­mą or­ga­ni­zuo­ja­mos sto­vyk­los, ku­rio­se jau­nie­ji šau­liai tre­ni­ruo­ja­si, mo­ko­si įvai­riau­sių dis­cip­li­nų ir pan. Vai­kai tu­ri įveik­ti ke­tu­rias pa­si­ren­gi­mo pa­ko­pas, kur ket­vir­to­ji yra aukš­čiau­sia“, – pa­sa­ko­jo T. Le­ka­vi­čius.

Ko­kią vie­tą ka­riuo­me­nė­je ka­ro at­ve­ju užim­tų šau­liai?

„Ko­vi­niai bū­riai au­to­ma­tiš­kai bū­tų pri­skir­ti ka­riuo­me­nei ir vyk­dy­tų pa­skir­tas už­duo­tis, – tei­gė Že­mai­ti­jos šau­lių 8-osios rink­ti­nės ko­vi­nio bū­rio va­das. – Ko­men­dan­ti­niai bū­riai tap­tų pa­val­dūs ka­riuo­me­nės pa­skir­tam mies­to ar ra­jo­no ko­men­dan­tui. Jiems ga­lė­tų bū­ti pa­ves­ta sau­go­ti svar­bius pa­sta­tus, gal­būt iš gy­ven­to­jų su­rink­ti gink­lus, už­tik­rin­ti vie­šą­ją tvar­ką te­ri­to­ri­jo­se ir pan. Na, o ei­li­niai šau­liai vyk­dy­tų va­do ar ko­men­dan­to nu­ro­dy­mus.“
An­ta­nas NEK­RA­ŠIUS

Or­ga­ni­za­ci­jos ženk­lu nuo jos veik­los pra­džios ta­po Vy­čio kry­žius ant sky­do.
Tai vie­nas iš se­niau­sių Lie­tu­vo­je nau­do­ja­mų he­ral­di­nių ženk­lų, dar va­di­na­mas Jo­gai­lai­čių kry­žiu­mi, nes jį nau­do­jo Len­ki­jos ka­ra­lius ir Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Jo­gai­la.