Sausio 13-ąją žuvo keturiolika Lietuvos laisvės gynėjų. Eltos nuotr.
Generalinė prokuratūra skelbia, kad Sausio 13-osios byla artėja prie tyrimo užbaigimo stadijos: bus sprendžiamas klausimas dėl procesinių reikalavimų, kurie leistų ikiteisminį tyrimą užbaigti įtariamiesiems nedalyvaujant procese.
Sistemina bylos duomenis
Prieš metus sudaryta nauja Sausio 13-osios bylos tyrimo grupė apibendrina visus naujus bylos duomenis. Šiuo metu byla susideda iš daugiau nei 650 tomų medžiagos.
Svarbus tyrimo aspektas tai, kad jis atliekamas ne tik dėl 23 įtariamųjų, bet ir dar dėl 58 asmenų, kurie 1990–1991 metais tarnavo TSRS Gynybos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo komiteto (KGB) padaliniuose ir dalyvavo TSRS kariškiams jėga užgrobiant svarbius Vilniaus objektus.
Užgrobiant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą bei kitus pastatus buvo nužudyti ir sužaloti Lietuvos laisvės gynėjai.
Tiria dėl karo nusikaltimų
Generalinės prokuratūros teigimu, prielaidas naujam tyrimo etapui sudarė 2010 m. pabaigoje įsigaliojusios Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, sudarančios sąlygas perduoti teismui bylas, kuriose itin pavojingus nusikaltimus padarę užsienio valstybių piliečiai slapstosi nuo teisingumo, nes kitos šalys naudojasi galimybe jų neišduoti Lietuvai.
Įvertinus duomenis, nuo praėjusių metų birželio nuspręsta tyrimą atlikti ne tik dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, bet ir dėl karo nusikaltimų (tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais ar jų turto apsaugos pažeidimas).
Šiuo metu tyrimo grupę sudaro penki Generalinės prokuratūros prokurorai ir du Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Byla susideda iš daugiau nei 650 tomų medžiagos.
Rusai atsisakė padėti
Pranešime skelbiama, kad tyrimo grupės nariai iš valstybės institucijų, archyvų bei privačių asmenų gavo vaizdo ir garso dokumentus (1230 fotonuotraukų, 60 vaizdo įrašų), kuriuose užfiksuoti 1990–1991 metų įvykiai Lietuvoje. Tyrėjai surinko ir daugiau nei tris šimtus oficialiai patvirtintų dokumentų, susijusių su tiriamais įvykiais.
Grupė išanalizavo 1990–1991 metų įvykių dalyvių surinktą medžiagą, atliko daugiau kaip 80 naujų liudytojų apklausų, pavedė specialistams atlikti daugiau nei 800 užduočių nustatyti nukentėjusių asmenų sveikatos sutrikdymo mastą. Tyrėjai atrinko ir perdavė vertimui daugiau nei 8000 bylos dokumentų, kurie teisme išnagrinėtoje byloje nebuvo išversti, patikslino daugiau kaip 2800 liudytojų ir daugiau kaip 1300 nukentėjusių asmenų duomenis.
Tyrimo grupė išsiuntė 7 teisinės pagalbos prašymus į Rusijos Federaciją. Tačiau buvo gautas tik vienas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą atlikti TSRS prezidento Michailo Gorbačiovo apklausą.
Rusų specialistai atsisakė suteikti pagalbą, vadovaujantis tarptautiniais bei dvišaliais dokumentais, numatančiais, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti prašymą gavusios šalies suverenitetui ar saugumui, visuomeninei tvarkai ar kitiems esminiams interesams.
