Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Siekiant gerinti pagalbą rizikos šeimoms savivaldybės siūlo parengti ir vadovautis vieninga metodika, nustatyti socialinių darbuotojų atsakomybės ribas ir užtikrinti jų saugumą.
Iš bendraujančiųjų tiesiogiai tikimasi geriausio rezultato
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) atliko savivaldybių apklausą, siekdama sužinoti, kaip savivaldybių specialistai, tiesiogiai atsakingi už darbą su probleminėmis šeimomis, vertina esamą situaciją ir ką siūlo keisti, kad pagalba rizikos šeimoms būtų veiksmingesnė.
Kaip svarbiausius dalykus situacijai gerinti savivaldybės įvardino būtinybę patvirtinti vieningą darbo su rizikos šeimomis teisės aktą (metodiką ar tvarkos aprašą) bei mažinti vienam socialiniam darbuotojui tenkančių rizikos šeimų skaičių iki 8–10 šeimų. Taip pat – reglamentuoti rizikos šeimų skirstymą pagal poreikių lygius, suvienodinti dokumentaciją.
„Savivaldybių socialiniai darbuotojai yra tie žmonės, kurie su rizikos šeimomis bendrauja tiesiogiai, būtent iš jų tikimasi, kad bus laiku atpažinta ir įvardinta rizika bei imtasi atitinkamų priemonių. Apibendrinus situaciją, matome, kad šie darbuotojai ne visuomet turi būtinus įrankius efektyviai atlikti savo darbą. Tai – ir nepilnai parengta teisinė bazė, ir neužtikrintas saugumas, ir nepakankamas skaičius vaikų dienos ir paramos centrų, psichologo paslaugų, pagaliau – tokie buitiniai dalykai kaip transportas“, – apklausos rezultatus komentuoja LSA direktorė Roma Žakaitienė.
Reikia teisės aktų
Socialiniai darbuotojai pabrėžė, kad jie ir jų padėjėjai nesijaučia saugūs teikdami pagalbą rizikos šeimoms, trūksta saugos priemonių. Specialistai taip pat akcentavo, kad būtina apibrėžti tokias paslaugas teikiančių socialinių darbuotojų atsakomybės ribas.
Savivaldybės siūlo, kad tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, nuolat vartojant alkoholį ar narkotikus) būtų taikoma prievolė gydytis, už vaikų nepriežiūrą įteisintas privalomas pozityvios tėvystės, socialinių įgūdžių ar savitarpio pagalbos grupių lankymas bei, remiantis socialinio darbuotojo ar kitų specialistų rekomendacijomis, psichikos sveikatos patikrinimas.
Taip pat svarbu parengti teisės aktą, numatantį vaikų paėmimo iš šeimos sąlygas ir aplinkybes, apibrėžiant, kad nevykdant įpareigojimų ar vengiant bendrauti su socialiniu darbuotoju, vaikas nedelsiant būtų paimamas iš šeimos.
Savivaldybių socialiniai darbuotojai galėtų geriau pagelbėti rizikos šeimoms ir tuo atveju, jei būtų sumažintas konfidencialumo principo apribojimas teikiant tam tikrą informaciją apie rizikos asmenis.
Yra ir nemažai pozityvių dalykų, kurių savivaldybės imasi savo iniciatyva: pasirašomos bendradarbiavimo sutartys su policija, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kuriamos mobilios komandos, veikia visuomeninės tarybos, tarpinstitucinės grupės aptarti rizikos šeimų atvejus.
Įgyvendinamos programos
Kai kuriose savivaldybėse įgyvendinamos Priklausomybės nuo alkoholio mažinimo programos. Pavyzdžiui, 2015 metais Panevėžio rajono savivaldybėje gydytis nuo alkoholizmo pageidavo 57 rizikos asmenys, Alytaus rajone nuo 2011-ųjų priklausomybės nuo alkoholio atsikratė 30 gyventojų.
Šiuo metu Lietuvoje tiesiogiai su rizikos šeimomis savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriuose dirba 356 darbuotojai, 766 pareigybės skirtos socialiniams darbuotojams darbui su rizikos šeimomis.
Vienas socialinis darbuotojas vidutiniškai dirba su 14–17 šeimų.
