Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje trečiadienį vyko praktinis seminaras „Baltiški-lietuviški ženklai ir simboliai“. Jo metu sediškiai klausėsi informacijos apie tradicinius lietuviškus sodus ir patys galėjo pabandyti jų nusipinti.
Tikslas: išsaugoti ir perduoti tradicijas
Šiemet treti metai, kai besidomintiems etnokultūra sediškiams ir aplinkinių kaimų bei miestelių gyventojams jaunimo centras „Būk savas“ pasiūlo dalyvauti įvairiuose projektuose ir veiklose, susijusiuose su baltų bei lietuvių kultūros pažinimu.
Viena iš jaunimo centro įkūrėjų ir šiuo metu jam vadovaujanti Elena Šmitienė sako, jog prieš keletą metų Sedoje užgimusi tradicija – vasarą pradėti tyrinėjant baltų kultūrą – nėra atsitiktinė.
„Sedoje turime meilės deivės Mildos slėnį, o meilė jaunimui yra labai aktuali. Ir kai galvojame apie kultūrinę terpę, kurioje auga šiandieniniai vaikai ir jaunimas, tai tikrai turime pareigą pasirūpinti tuo, kad būtų prisimenama, išlaikoma ir jaunajai kartai perduodama krašto istorija bei tradicijos“, – pokalbį pradeda pašnekovė.
Reikia pažinti savo praeitį
Aktyviai etninę kultūrą Sedoje propaguoja ir puoselėja kultūros centro kolektyvas. Prisidėdami prie to, papildydami kultūros centro veiklas, galimybių sediškius – ir jaunimą, ir vyresnius žmones – supažindinti su baltų kultūra kasmet ieško ir jaunimo centras „Būk savas“.
Seminaro dalyviai mokosi verti Sodus. E. SMITIENĖS nuotrauka
Jo vadovės teigimu, tai, kad Sedoje skiriama nemažai dėmesio baltiškajai kultūrai ir tradicijoms, nereiškia, kad bandoma užkirsti kelią vakarietiškosios kultūros bei švenčių plitimui.
„Visur tas mūsų jaunimas suspėja, viskas jiems įdomu ir tų vakarietiškų tradicijų plitimui kelio neužkirsi. Bet nepaisant to, manome, kad žmogus negali tapti brandžia asmenybe, jeigu nepažįsta savo praeities“, – mintimis pasidalijo E. Šmitienė.
Gilinasi jau kelerius metus
Pirmąjį seminarą baltų kultūros pažinimo tema jaunimo centras suorganizavo 2014-ųjų vasarą. Tada Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys jo dalyvius supažindino su senosiomis baltų tradicijomis, ugnies reikšme baltų kultūroje, dievų ir šventosios ugnies Gabijos garbinimu ir jų atvaizdavimu gamtoje. Gausiai renginyje dalyvavę Žemaičių Kalvarijos, Platelių, Sedos seniūnijų gyventojai iš profesoriaus sėmėsi žinių apie tai, kaip daromos šiaudinės skulptūros, o vėliau galėjo ir patys prisiliesti prie jų gamybos proceso.
Antraisiais metais, jau turėdami žinių apie šiaudines skulptūras, sediškiai norėjo dar labiau pasigilinti į baltų kultūrą, tad skyrė dėmesio moters būčiai – susipažino su archajiškais baltiškais rūbais, papuošalais. Taip pat lankėsi Luokėje – baltiškosios kultūros lopšyje.
Bus rišamos skulptūros
Profesorius Alfredas Bumblauskas ekspedicijoje „Nemunu per Lietuvą“ kvietė palaikyti šiaudinę lietuvių kultūrą ir tradicijas. Atsiliepdami į tokį kvietimą, sediškiai jaunimo centro „Būk savas“ nariai tęsia tradiciją – šią vasarą jie toliau domėsis baltiškąja kultūra.
Po Joninių planuojame kurti ir rišti šiaudines skulptūras. Surištos skulptūros bus eksponuojamos Sedos miesto aikštėje. Šventinis skulptūrų deginimas numatomas liepos mėnesį vyksiančioje šventėje „Geid Volungele“.
Planuojama aplankyti ir Kretingos rajone esantį Baltų mitologinį parką, kuriame galima apžiūrėti iš medžio išdrožtas mitologinių dievybių skulptūras.
Mokėsi rišti šiaudinius sodus
Tai ateities planai, o trečiadienį Vytauto Mačernio gimnazijoje norintieji galėjo ne tik išklausyti mokytojos Audronės Čepienės paskaitą apie šiaudinių sodų energetiką, sakralinę reikšmę, bet ir patys pabandyti tokį sodą surišti.
„Jaunimui galbūt patraukliau ir smagiau būtų, jei surengtume kokį „pop“ kultūros renginį. Į tokį turbūt juos būtų lengviau prisikviesti. Bet vis tik negalime auginti vaikų vien tik „pop“ kultūroje, svarbūs ir tie giluminiai dalykai. Kita vertus, net jeigu ir organizuojame tokį pramoginį renginį, stengiamės pateikti informaciją, kuri būtų naudinga jaunam žmogui, ateityje spręsiančiam kokią pasirinkti specialybę, ieškosiančiam darbo, pristatysiančiam save darbdaviams ir kitiems žmonėms. Norime prisidėti formuojant pilietišką, aktyvų, savarankišką, iniciatyvų žmogų“, – jaunimo centro tikslus ir siekius apibūdino E. Šmitienė.
2015 metų šiaudinės skulptūros. G.GRIŠKĖNO nuotrauka
