Sediškių sėkmės paslaptis slypi meilėje savam kraštui

Sediškai prisistatydami atliko pasiruoštą muzikinę programą. Rūtos Končiutės-Mačiulienės nuotr.

Seda tapo konkurso „2017 metais geriausiai tradicijas puoselėjusi etnografinio regiono seniūnija“ pirmosios vietos Žemaitijos regione nugalėtoja.

Skiriamas atitinkamai progai

Toks konkursas, kurio metu renkamos geriausiai tradicijas puoselėjančios seniūnijos, surengtas antrą kartą. Jo organizatoriai – Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacija bei Trakų pilies muziejus.
2015 metais konkursas buvo dedikuotas Etnografinių regionų metams ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui.
Šiemet jis buvo skirtas tautinio kostiumo ir piliakalnių atmintinų metų bei Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečiui įprasminti.
Konkurse dalyvavo 28 seniūnijos iš visos Lietuvos: Aukštaitijos, Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos ir Žemaitijos. Iš kiekvieno regiono buvo išrinktos trys geriausios seniūnijos.

Užpildė ir pateikė anketą

Trečiadienį į iškilmingą laimėtojų apdovanojimo bei pagerbimo šventę „Etnografinių regionų tradicijos Trakų pilyje“ suvažiavo geriausiomis pripažintų Lietuvos seniūnijų atstovai.
Į šventę važiavo ir sediškiai – Žemaitijos regiono pirmosios vietos laimėtojai. Kaimyninių rajonų seniūnijos – Papilės (Akmenės r.) bei Mosėdžio (Skuodo r.) pasidalijo antrąją ir trečiąją vietas tarp geriausiai tradicijas puoselėjančių žemaičių.
Tam, kad viena ar kita seniūnija galėtų dalyvauti šiame konkurse, savivaldybių kultūros skyrių darbuotojai turėjo užpildyti ir organizatoriams pateikti dalyvių anketas.
Organizatoriai prašė išvardyti kasmet seniūnijose vykstančius su etnine kultūra susijusius renginius. Taip pat apibūdinti, kas nuveikta ir ko pasiekta tautinio kostiumo bei piliakalnių kultūros, etnokultūrinio kraštovaizdžio, istorinių vietovardžių išsaugojimo bei puoselėjimo srityse.

Rengia daug etnokultūrinių švenčių

Anketą apie Sedos seniūnijos, kultūros centro, bendruomenės ir įvairių įstaigų, organizacijų bei pavienių asmenų veiklas, nuveiktus darbus, surengtus renginius bei įgyvendintas iniciatyvas užpildė ir konkurso organizatoriams nusiuntė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė.
Išsamioje anketoje – tradiciniai sediškių renginiai, bendradarbiavimo tarp skirtingų organizacijų pavyzdžiai bei nuveikti darbai. Bemaž kiekvieną mėnesį sediškiai surengia po renginį.

Prisiminimui apie pergalę konkurse – bendra nuotrauka. Rūtos Končiutės-Mačiulienės nuotr.

Metus jie pradeda Trijų Karalių eitynėmis. Vasarį į Sedos romansų festivalį „Žiemos romansas“ suguža kolektyvai iš visos Lietuvos. Be to, Sedoje rengiami ir folkloro festivaliai „Kalns unt lygė lauka…“, „Gėid vuolungelė“ bei deivės Mildos šventė.
Ir tai tik dalis šioje seniūnijoje puoselėjamų tradicijų.

Viskas apie jurginus

Kita savita sediškių tradicija – Motinos dieną kiekvienai į šv. Mišias atėjusiai mamai dovanoti po jurgino gumbelį. Viliamasi, kad jurginus užauginusios moterys vieną kitą žiedą paaukos rudenį vykstančiai šventei „Sedos jurginas“, kai iš šių gėlių kuriamos įvairios kompozicijos.

Centrinė Sedos aikštė buvo nuklota jurginų žiedais. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Sediškiai pasiryžę tapti Lietuvos jurginų sostine, tad ir miesto prieigose esančią žiedinę sankryžą kasmet apsodina įvairiaspalviais jurginais.
Prie tokių akcijų bei šventės organizavimo aktyviai ir dosniai prisideda netoli Sedos gyvenantys Irena ir Vaclovas Akavickai, auginantys apie 300 jurginų rūšių.

Skatina bendradarbiavimą

Apdovanojimų šventės išvakarėse Sedos bendruomenės pirmininkė Vita Domarkienė „Santarvei“ sakė: „Tas apdovanojimas – įrodymas, kad ne veltui darbuojamės. Kartais, ko gero, sukdamiesi savame rate nė nepastebime, kas nuveikta. Pabambame dėl to, kad galbūt darome per mažai ar ne taip, kad galėjome geriau… O štai kažkas iš šalies pamato tą veiklą ir įvertina“.
Bendruomenės pirmininkė sakė, kad, įgyvendindamos sumanymus, Sedoje bendradarbiauja įvairios organizacijos – gimnazija, vaikų darželis, seniūnija, kultūros centras, biblioteka, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos Sedos skyrius, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija, moterų bei jaunimo klubai, Trečiojo amžiaus universitetas, skautai, vietos verslininkai ir pavieniai gyventojai.

Prireikia užsispyrimo

Pagrindiniai Sedoje etninės kultūros puoselėtojai, pasak bendruomenės pirmininkės, – kultūros centras ir jo folkloro ansambliai. Būtent jų pastangomis miestas turtingas folkloro festivalių.
„Čia veikia kultūros centro vadovo Gintauto Griškėno užsispyrimas, kad Sedai reikia ir ,„Rėmolių“, ir „Rėmoliukų“. Ir jų iš tiesų reikia, nes į veiklą yra įjungti visi – nuo pačių jauniausių iki vyriausių sediškių“, – kalbėjo V. Domarkienė.
Norint įgyvendinti sumanymus, reikia rasti lėšų. Norėdamos jų gauti, bendruomenės rašo ir teikia projektus. Tad užsispyrimo, ryžto bei naujų idėjų reikia ir Sedos bendruomenės pirmininkei.
„Būna, kad tenka susidurti ir su skeptikais, sakančiais: „O kam čia darote, kam reikia?“. Arba: „Koks skirtumas, kaip darote, juk čia veltui“. Visko būna – ir sunkesnių, ir lengvesnių situacijų“, – svarstė pašnekovė.

Savo krašto pranašai

Prieš išvykdami į Trakus, į konkurso laimėtojų pagerbimo šventę, sediškiai paruošė programą. Ansamblių „Rėmolee“ ir „Rėmolioka“ atstovai Trakuose padainavo, kiti sediškiai papasakojo apie tai, kas įdomaus ir gražaus šiemet Sedoje įvyko, moterų klubo atstovės pademonstravo savo kepinius. Prisistatymą mūsų krašto atstovai užbaigė šokiais.

„Gėid vuolungelė“ ilgametes tradicijas turintis festivalis. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

„Iš tiesų, reikia daug ryžto. O tam, kad būtum pastebimas, matomas, reikia turėti savo išskirtinį veidą“, – Sedos sėkmės recepto sudedamąsias dalis „Santarvei“ įvardijo kultūros centro direktorius G. Griškėnas.
Pašnekovas pajuokavo: savame krašte pranašu nebūsi. Kai pastangas įvertina kažkas iš toliau ar iš aukščiau, ir vietiniai pasižiūri kitaip.

Kelia kokybės kartelę

Rekomendaciją konkursui parašiusi Kultūros ir sporto skyriaus specialistė R. Končiutė-Mačiulienė iš pat pradžių buvo įsitikinusi: sediškiai verti aukščiausio įvertinimo.
„Tik bijojau, ar sugebėsiu parašyti taip, kad ir vertinimo komisija tuo patikėtų. Patikėjo, įvertino. O žiūrėdami mūsiškių prisistatymą negailėjo nei plojimų, nei pagyrimų. Supratau, kad įsitikino, jog apdovanojimą skyrė pelnytai“, – įspūdžiais po Trakuose vykusio renginio pasidalijo specialistė.
„Santarvės“ pašnekovės nuomone, sėkmės paslaptis slypi meilėje savam kraštui. Sediškiams ne tas pats, kas vyksta Sedoje ar kaip miestas atrodo vietinių gyventojų ar svečių akimis.
„Mane žavi sediškių gebėjimas susitelkti bendriems tikslams ir darbams, jų nuoširdus rūpinimasis savo miestu, jo įvaizdžiu. Jie žino, ko nori ir nieko nedaro bet kaip. Visur jaučiu aukštai iškeltą kokybės kartelę: jeigu pasikvies svečią, tai būtinai geriausią savo srities žinovą, intelektualą, jei organizuos šventę – viską apgalvos iki smulkmenų – nuo stipraus scenarijaus iki skoningo aplinkos sutvarkymo“, – gerų žodžių negailėjo R. Končiutė-Mačiulienė.

Seda svarbiau už savas ambicijas

Specialistė Sedoje mato ne vieną žmogų „varikliuką“, pastūmėjantį visus į priekį. Grįždami iš Trakų sediškiai tarėsi, kaip išradingiau pasiruošti artėjančioms šventėms, kaip jaukiau, patraukliau papuošti aplinką, kur namas nušiuręs, su kuo reikia pakalbėti, ką paraginti, kam padėti, ką sutvarkyti, kur kitais metais pasodinti jurginų…
„Jie vienas kitą stumia į priekį. Kartais ir pykteli už kritiką ar, jų nuomone, neteisingą pastangų įvertinimą, bet Seda vis tiek jiems svarbiau nei savos ambicijos…“ – apibendrino „Santarvės“ pašnekovė.