Gamta rajono gyventojus džiugina orais, o pramogų organizatoriai – renginiais.
Pirmąjį rugsėjo savaitgalį mūsų rajono gyventojus ir svečius į 14-ąją šventę „Sedos jurginas“ pakvietė sediškiai. O Daubarių piliakalnių papėdėje įvyko unikalus renginys ir reginys – penktasis tarptautinis festivalis „Geležinė Daubarių istorija“.
Jurginams – derama pagarba
Seda be jurginų ir tradicinės kiekvieną rudenį rengiamos jų šventės jau neįsivaizduojama.
O ir šiai gėlei dedikuotų įvairių ženklų bei simbolių mieste galima pamatyti, aptikti nemažai. Pavyzdžiui, jurginais kasmet apsodinamas eismo žiedas, esantis prie įvažiavimo į Sedą, prie miesto autobusų stotelės svečius pasitinka akmuo, ant kurio puikuojasi užrašas apie tai, kad Seda yra jurginų sostinė. Miesto bendruomenės nariai kepa firminius jurgino žiedo formos keksus, o netoli nuo Sedos esantis Dingailų kaimas turi Jurginų gatvę.
Be to, pavasarį lankantis Sedoje teko išgirsti istoriją apie tai, kad Motinos dieną Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje mamoms buvo dovanojami jurginų gumbai. Norėta, kad šios gėlės plistų ir žydėtų daugelyje sodybų.
Bendrystė, kompozicijos, muzika
Šeštadienį į „Sedos jurginą“ iš viso Mažeikių rajono ir kaimyninių vietovių susirinkę žmonės grožėjosi įvairių organizacijų, įstaigų, bendruomenių išmonės rezultatais – jurginų kompozicijomis, mėgavosi muzika, bendryste su bičiuliais, artimaisiais bei pažįstamais.
Kaip ir kasmet, buvo laikomasi tradicijos: šventė „atidaryta“ iškilmingai iškeliant Sedos, kuri jau ne vienus metus vadinama Lietuvos jurginų sostine, vėliavą. Tai drauge padarė Sedos kultūros centro direktorius Gintautas Griškėnas ir jurginų augintojai Irena bei Vaclovas Akavickai.
Šie Dingailų kaimo gyventojai daug metų augina jurginus, priima lankytojus, norinčius pasigrožėti gėlių žydėjimu, be to, prisideda prie šventės organizavimo – kompozicijas kuriančioms organizacijoms dosniai dovanoja jurginų žiedų.
Koncertinėje šventės programoje dalyvavo Sedos kultūros centro kolektyvai „Rėmolee“, „Mitrulis“, „Jurginas“, atlikėjai Gabrielė Griškėnaitė ir Gediminas Jokubauskas, Šerkšnėnų kultūros centro stilizuota kapela „Šerkšnas“, kapela „Gatunkas“ iš Klaipėdos, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras „Griaustinis“ su Moksleivių namų šokių studijos „Saulė“ šokėjomis, Edmundas Kučinskas, Adrina, grupės „Nešpėtni bernai“ ir „Tequila“.
Eksperimentas sėkmingas
Festivalio „Geležinė Daubarių istorija“ organizatoriai penktadienį visus, kurie domisi kalvystės amatu, juvelyrika, papročiais, pakvietė į Mažeikių muziejų. Čia archeologas, Vilniaus universiteto profesorius Aleksiejus Luchtanas skaitė paskaitą „Geležies naudojimo įtaka socialinei ir materialinei raidai ankstyvųjų viduramžių epochoje“. Juvelyras Evaldas Babenskas pristatė parodą ir paskaitą „Unikalūs XIII–XIV a. lietuviški žiedai“.
Pagrindinę festivalio dieną, šeštadienį, Daubarių piliakalnių papėdėje įsikūrė simbolinis kuršiškas kaimas su prekybininkais, amatininkais, maisto gamintojais, kariais, kalviais.
Iš kitų panašių Lietuvoje organizuojamų festivalių gyvosios istorijos dienos „Geležinė Daubarių istorija“ išsiskiria tuo, kad kasmet jose vykdomas eksperimentas – iš balų rūdos bandoma išlydyti geležį. Procesas vykdomas taip, kaip prieš tūkstantį metų tai darė kuršiai.
Šiemet geležies lydymo eksperimentas pavyko puikiai: iš vienos rudnelės (senovinės geležies lydymo krosnelės) per 5 valandas išgauta 2,5 kg kritė, iš kitos – 2,3 kg (kritė – iš išsilydžiusios rūdos išgautas geležies, šlakų gabalas).
Pasak eksperimentą vykdžiusios komandos vadovo, archeologo Gvido Slah, anksčiau panašų geležies kiekį išgauti pavykdavo per 15 valandų ir ilgiau. Po daugelio bandymų šis laikas dabar gerokai sutrumpėjęs.
Festivalio kulminacija – ugnies ir muzikos instaliacija
Šiųmečiame festivalyje nauja buvo tai, kad kalviai demonstravo, kaip iš išlydytos geležies kalami įvairūs dirbiniai.
Smalsiausi festivalio lankytojai klausėsi paskaitų, mokėsi ar prisiminė, kaip giedamos sutartinės, klausėsi plungiškio sakalininko Virginijaus Narkaus pasakojimo apie medžioklę plėšriaisiais paukščiais.
Istorinių rekonstrukcijų klubai iš Latvijos „Kroma kolna bruoliste“ ir „Heilingerberg“ demonstravo ginklus, papuošalus, kostiumus, kovas. Norintieji išbandė vikingų laikų žaidimus, ragavo to laikmečio patiekalų.
Vakare festivalio lankytojų dėmesį prikaustė Viačeslavo Mickevičiaus gatvės cirko pasirodymas.
Festivalį vainikavo įspūdingas reginys – buvo užkurta maždaug 5 metrų aukščio simbolinė geležies lydymo krosnis. Renginio dalyviai liepsnų šokį stebėjo klausydamiesi šiauliečio būgnų ir perkusijos meistro, kompozitoriaus, muzikinių performansų kūrėjo bei atlikėjo Gintauto Gascevičiaus grojamos muzikos. Šios skulptūrinės ir muzikinės instaliacijos autoriai: Martynas Stankus, Valdas Šiupinis ir G. Gascevičius.
