Naujasis socialinis modelis, įteisinantis naują darbo santykių reglamentavimą, turėtų „perkrauti“ darbo santykių reguliavimą, įsitikinę modelio rengėjai.
Modelis ne tik peržiūri esamas garantijas, bet ir įteisina nuostatas, apie kurias anksčiau net nebuvo pagalvota.
Po stagnacijos pereita prie diskusijų
Pasak vieno iš socialinio modelio kūrėjų, Vilniaus universiteto teisės profesoriaus Tomo Davulio, po šiokios tokios stagnacijos Lietuva priėjo prie diskusijų, kaip turėtų atrodyti darbuotojų ir darbdavių tarpusavio santykiai pasikeitusiame pasaulyje.
„Dabartinis darbo santykių reguliavimas atspindi praėjusio šimtmečio antrosios dalies tradicijas, tam tikra prasme įtvirtina ir gamyklinius, fabrikinius su vadinamosios tarybinės demokratijos elementais santvarkos principus, ir šie dalykai ne visada gali veikti arba veikia šiuolaikinėmis sąlygomis. Antras dalykas, jeigu jie veikia, tai jie kažkiek kainuoja. Taigi, kai mes kalbame apie Lietuvos įmonių, darbdavių konkurencingumą, turėtume suvokti tai, kad kas įrašyta, ką duodavo anksčiau valstybė, dabar turi duoti darbdaviai, ir visa tai atsispindi jų kainoje ir mūsų konkurencinėse sąlygose“, – pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtame susitikime „Socialinis modelis: 10 svarbiausių aspektų, kuriuos kiekvienas gyventojas turi žinoti“ sakė T. Davulis.
Indeksuos automatiškai
Visuomenei buvo pristatyti 10 svarbiausių aspektų, kuriuos kiekvienas gyventojas turi žinoti apie teikiamą socialinį modelį.
Pagal juos, anot projekto rengėjų, socialinis modelis sukurs 85 tūkst. naujų darbo vietų ir iki 7 proc. sumažins nedarbo lygį, šalis bus patrauklesnė užsienio investuotojams.
Kodekse numatyta 60 naujų teisių, lengviau turėtų būti kurti savo verslą, ypač smulkųjį ir vidutinį, atsiras geresnės galimybės derinti šeimą ir darbą, esą turėtų būti labiau apsaugomas žmogus, netenkantis darbo, ir bedarbiai, nes šiuo metu Darbo kodekse įtvirtinta darbuotojų apsauga realybėje beveik netaikoma.
Tikimasi, kad naujasis Darbo kodeksas, kuris Seimą pasieks jau artimiausiu metu, padidins atlyginimus, mažins skurdą šalyje, lems didesnes pensijas, nes siūloma įdiegti automatinį jų indeksavimą.
Profesąjungos atstovauja tik daliai
Anot įstatymo rengėjų, modelis turėtų geriau apsaugoti darbuotojus ir rūpintis jais visais, nes šiuo metu profesinės sąjungos atstovauja tik apie 8 proc. darbuotojų.
„Kodeksas ne tiktai peržiūri esamas garantijas, apsaugas. Kodeksas taip pat įtvirtina labai daug naujų ir labai svarbių darbuotojams teisių, apie kurių egzistavimą Lietuvoje dar nebuvo žinoma ir kurios yra labai reikalingos šiuolaikiniam žmogui – yra galimybė lanksčiai pačiam tvarkyti darbo laiką, gauti apsaugą net ir terminuotos sutarties atveju, galimybė aktyviai dalyvauti šeiminiame gyvenime ir gauti mokymą, ir profesiškai tobulėti taip pat ir darbdavio sąskaita“, – neabejojo T. Davulis.
Kodeksas sukurtas didelėms sovietinėms gamykloms?
Advokatas Tomas Bagdanskis taip pat sutiko, kad dabar dauguma teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, neveikia. Anot jo, jeigu yra didelė darbuotojų apsauga „per išeitines išmokas ir įspėjimo terminus“, tai, statistikos duomenimis, 9 darbuotojai iš 10 iš darbo išeina savo noru.
„Realybė yra tokia, kad nieko realiai žmogus negauna. O taip yra todėl, kad tos garantijos yra tiek per didelės, kad darbdavys tiesiog galvoja, kad „man reikia kalbėtis su darbuotoju taip ar sudaryti tokias sąlygas, kad jis pats išeitų“. Pabrėžčiau tą diferencijavimo trūkumą: kad kodeksas yra sukurtas didelėms gamykloms tarybiniais laikais, kur egzistavo tos normos. Nėra galimybių smulkiam verslininkui šiuo metu greitai prisitaikyti prie aplinkos“, – kalbėjo teisininkas.
Kai kur socialinių partnerių nuomonės išsiskyrė
Anot modelio rengėjų, Seimą pasieks apie 90 proc. su socialiniais partneriais sutartų klausimų. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorės Eglės Radišauskienės, Trišalėje taryboje sutarta dėl 82 proc. naujojo Darbo kodekso straipsnių, dėl 40-ies – socialinių partnerių nuomonės išsiskyrė. Kol modelis pasieks Seimą, prie šių punktų bus dar grįžta, todėl bent teoriškai įmanoma, jog ir dėl jų bus susitarta. Tai esą rodo, kad tiek socialiniai partneriai, tiek darbdavių organizacijos iš principo sutinka su ekspertų pasiūlyta vizija, o šiuo metu derinamos tik detalės.
Jo pristatymas pirmadienį surengtas prieš didžiausią po 2008-ųjų krizės prie Seimo ketvirtadienį organizuojamą mitingą.
Mokslininkų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas socialinis modelis apima apie 40 teisės aktų pakeitimų.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs tikįs, kad Seimas socialinį modelį priims spalį.
