Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, svarstęs didėjančius bankų įkainius už mokėjimus grynaisiais pinigais, nutarė kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl galimo kartelinio susitarimo.
Vertina kaip apiplėšinėjimą
„Ar Konkurencijos taryba nemato, kad bankai nustatė beveik vienodus įkainius.(…). Problema yra didelė, nes apiplėšiami žmonės vidury baltos dienos. Bankai kartais paima didesnį mokestį negu pats mokėjimas. Žmonės, kurie neturi galimybės naudotis elektronine bankininkyste, mūsų pensininkai, kurie jau to nebeišmoks, priversti eiti į banką, kito kelio nėra. Ir atėję į banką už kiekvieną mokėjimą turės mokėti po 8 litus – tai gana dideli pinigai žmonėms“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.
Jo nuomone, dėl to, kad pradėjo „judinti bankus“, jis yra „nelabai parankus komiteto pirmininkas“. „Bet nieko nepadarysi, kol aš dirbsiu, tol ginsiu paprastus mūsų piliečius“, – sakė jis.
Reikia valstybinio komercinio banko
B. Bradausko manymu, jeigu Lietuvoje būtų įsteigtas valstybinis komercinis bankas, situacija būtų visai kitokia, nes vyktų sveika konkurencija.
Parlamentaro nuomone, esant tokiai situacijai, Kredito unijoms reikėtų suteikti daug daugiau galimybių ir teisių.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B. Bradauskas turėjo pastabų ir Lietuvos bankui, kuris, jo nuomone, galėtų aktyviau kontroliuoti komercinius bankus, teikti siūlymus, pavyzdžiui, Kredito unijų įstatymų pataisas.
Įtarimus neigia
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas atmeta įtarimus dėl galimo bankų susitarimo. „Net neįsivaizduoju, kaip galėtų būti atliekami susitarimai. Tikrai tokio susitarimo nėra“, – sakė jis žurnalistams.
Pasak S. Kropo, operacijos grynaisiais yra brangios ir nepadengia išlaidų. Jo vertinimu, didėjantys įkainiai už grynųjų pinigų operacijas yra „klientų elgseną keičiantis mokestis“.
„Bankai sako, kad tai yra klientų elgsenas keičiantis mokestis, ir jie siūlo tuos mokesčius nemokėti, jie siūlo alternatyvius variantus, kaip naudotis pigiai ir bankams, ir klientams naudingomis nemokamomis paslaugomis. (….) Tas skaičius 8 litai ar 4 litai yra erzinantis, tai tiesiog kaštų padengimo veiksmas, bet bankai, jausdami socialinę atsakomybę, teikia alternatyvas elektroniniu būdu“, – sakė S. Kropas.
Jis taip pat tvirtino, kad senjorams yra programos, leidžiančios visiškai nemokamai naudotis bankų paslaugomis.
Ne Lietuvos banko kompetencija
Tuo tarpu Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pripažino, kad šiuo metu Lietuvos bankas negali reguliuoti įkainių.
„Jeigu politinė valia būtų ir būtų įgyvendintas nacionaliniu lygmeniu įkainių reguliavimas, pavyzdžiui, bazinė sąskaita, tada Lietuvos bankas turėtų tą ir daryti. Bet turi būti ir politinis sprendimas. Šiandien yra tiktai keliama problema, bet pasiūlymo konkretaus nėra“, – sakė M. Jurgilas.
Jis taip pat pažymėjo, kad reikėtų skatinti žmones atsisakyti atsiskaitymų grynaisiais ir pereiti prie efektyvesnių mokėjimo priemonių.
Kad netrukdytų tyrimui
Lietuvos banko valdybos narys nenorėjo komentuoti kai kurių parlamentarų įtarimų dėl galimo bankų kartelinio susitarimo.
„Aš nenorėčiau komentuoti šito klausimo, jis yra Konkurencijos tarybos kompetencijos srityje. Kai politikai iškelia tokį klausimą, susilpnėja galimybė Konkurencijos tarybai teisingai atlikti tyrimą“, – sakė M. Jurgilas.
Skriaudžiami socialiai jautrūs gyventojai
Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė tvirtino, kad dėl didelių bankinių paslaugų įkainių labiausiai skriaudžiami socialiai jautriausi žmonės, kurie nesinaudoja kompiuteriu, neturi interneto.
„Dabar mes mokame ir už sąskaitos turėjimą, pavyzdžiui, 1 litą per mėnesį, mokame už pavedimo įvykdymą ir mokame trečią kartą, kai gauname tuos pinigus. Tai yra tokia tikrai reta Europoje situacija, kuri yra nevaldoma. Ji nevaldoma todėl, kad mes turime oligopolinę situaciją, mes turime kelis stambius žaidėjus rinkoje. Jiems net susitarti nereikia, jie pažiūri, ką daro vienas ar kitas, ir pagal tai reguliuoja savo gyvenimą. Todėl mes pamatėme, kaip draugiškai visi bankai nutarė: kodėl mums nepadarius 8 litų už grynų pinigų priėmimą?“ – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė R. Paukštė.
