Prieš savaitę prisiekė 2024–2028 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Priesaikas davė ir mažeikiškių išrinkti socialdemokratai Ingrida Braziulienė bei Tomas Martinaitis.
Įspūdžiais apie pirmąsias darbo Seime dienas šios kadencijos parlamentarai sutiko pasidalyti su „Santarvės“ skaitytojais. Prisiminimais apie darbą Seime pasidalijo ir ankstesnių kadencijų Seimo nariai. Jų teigimu, parlamentaro gyvenimas nėra labai saldus, tenka daug dirbti, o gyvenimo sąlygos ne per geriausios, nors nemažai rinkėjų ir mano kitaip.
Triumfavo socialdemokratai
Šiemet Seimo rinkimuose triumfavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuri šios kadencijos Seime turi 52 mandatus. Iš jų daugiamandatėje apygardoje gavo 18, o vienmandatėje – 34 mandatus.
Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai naujajame Seime turi 28 mandatus, daugiamandatėje apygardoje partija gavo 17 mandatų. Politinė partija „Nemuno Aušra“ Seime iš viso turi 20 mandatų, vienmandatėse pelnė 6 vietas. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iš viso pelnė 14 mandatų, vienmandatėse – taip pat 6. Liberalų sąjūdis Seime dirbs turėdamas 12 mandatų, iš jų vienmandatėse pelnyti 5.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga naujame Seime turi 8 mandatus, kova vienmandatėse apygardose jiems nebuvo sėkminga – pelnyti du mandatai. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga dirbs turėdama tris mandatus, kuriuos gavo vienmandatėse apygardose. Po vieną mandatą jose gavo Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, du mandatus turės patys save iškėlę kandidatai.
Įtikinamos pergalės
Seimo rinkimų antrame ture 38-ajai Mažeikių rinkimų apygardai priklausantys rajono gyventojai rinkosi iš dviejų kandidačių, pirmame ture gavusių daugiausia rinkėjų balsų: socialdemokratės I. Braziulienės ir šios kadencijos Seimo narės Laimos Nagienės (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“).
Rinkėjai 60,56 proc. balsų atidavė I. Braziulienei, už L. Nagienę balsavo 35,79 proc. rajono gyventojų.
Žemaitijos šiaurinėje apygardoje, kuriai priklauso didžioji dalis mūsų rajono kaimiškų apylinkių, antrą rinkimų turą laimėjo socialdemokratas T. Martinaitis, rungęsis su dabartiniu Seimo nariu Valiumi Ąžuolu. Už T. Martinaitį pasisakė 51,71 proc. rinkėjų, o už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantį V. Ąžuolą – 45,66 proc.
Priesaika duota su jauduliu
Praėjusią savaitę prisiekė abu mažeikiškių išrinkti naujojo Seimo nariai I. Braziulienė ir T. Martinaitis. Kalbėdamiesi su „Santarve“ politikai sakė, kad jaudinosi, tik pasidžiaugė, kad išoriškai to, turbūt, nesimatė.
„Kai žiūrėjau vaizdo įrašą, lyg ir nedrebėjo balsas, bet kojos labai drebėjo. Gerai, kad to nesimatė, kameros neužfiksavo“, – juokėsi T. Martinaitis.
Pasak jo, teko gana ilgai laukti savo eilės, tai pokalbiai su kolegomis, pajuokavimai šiek tiek mažino tvyrančią įtampą.
I. Braziulienė pasakojo: jai skaitant priesaiką, pulsavo kiekviena kraujagyslė, tačiau tai nesutrukdė sėkmingai perskaityti tekstą.
„Priesaiką skaičiau, minčių, kad ją reiktų mokytis atmintinai, net nebuvo. Kiek žinau, pagal visus reikalavimus privalu ją skaityti, kad nesuklystum. Čia viena iš svarbiausių priesaikų. Aukščiau turbūt yra tik Prezidento priesaika, todėl ji negali būti sakoma bet kaip“, – kalbėjo Seimo narė.
Dirbs komitetuose ir komisijose
Po priesaikos vyko Seimo posėdis. Sudaryti komitetai, vyko svarstymai dėl komisijų. I. Braziulienė dirbs Švietimo ir mokslo komitete. Kai ji kalbėjosi su „Santarve“, dar nebuvo aišku, į kokią komisiją mūsų atstovė bus įtraukta.
T. Martinaitis dirbs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, jis planuoja tapti komisijos, kuri užsiims jaunimo reikalais, nariu.
Šią savaitę abu Seimo naujokai jau turėjo kabinetus.
I. Braziulienė sakė, kad dėl to buvo traukiami burtai. T. Martinaičiui atiteko kolegės Dovilės Šakalienės kabinetas. Jam liko ir kabinete buvusios knygos. Akmeniškis išsyk susidomėjo leidiniu „Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos“.
I. Braziulienė „Santarvei“ pasakojo, kad Seimo naujokui pradžia, kaip ir pirmakursiam studentui ar pirmokui, yra kupina išbandymų ir begalės neatsakytų aktualių klausimų.
„Vyko mokymai, kaip elgtis su elektronine sistema, kaip išdėstytos posėdžių salės, kaip praeiti apsaugą. Elementarūs mokymai ir priminimai. Taip pat gavome darbui reikalingą įrangą: kompiuterį, telefoną, kitų priemonių“, – vardijo I. Braziulienė.
T. Martinaitis taip pat pastebėjo, kad darbo pradžia Seime sunkoka, daug visokių neaiškumų.
„Kas, kaip, kada vyksta, daug klausimų, bet po truputį įsivažiuojame. Džiaugiuosi, kad jau pavyko suburti patarėjų komandą, kad suformuoti komitetai“, – kalbėjo T. Martinaitis.
Nesinori tapti personažais
Paklausus naujųjų Seimo narių, kaip reaguoja į padidėjusį ne tik žmonių, bet ir žiniasklaidos dėmesį, abu atsakė, kad ramiai. Stengiasi atrodyti gražiai, elgtis kultūringai, nekristi į akis, nes nenori tapti vienos ar kitos pašiepiančios laidos personažais.
„Viena iš televizijos laidų „Kakadu“ jau trina rankas ir rodo reportažus apie naujokus. Prasilenkiame su žurnalistais, jie nesikabinėja, nepuldinėja. Manau, kad kaip tu su jais elgsiesi, taip ir jie su tavimi elgsis. Jei bėgsi, nekalbėsi, būsi tas, kurį žurnalistai medžios. Nenorėčiau susilaukti kokio „Dviračio žynių“ prototipo, nes matome, kaip paskui sunku viso to atsikratyti, kai sulauki dėmesio kaip personažas, o ne kaip Seimo narys“, – kalbėjo I. Braziulienė.
T. Martinaitis pastebėjo, kad nėra politikos naujokas, tik iki šiol viskas vyko savivaldybės lygmeniu.
„Atrodytų, kad ir prie žmonių dėmesio jau esu pripratęs. Dėmesys yra visoks: ir malonus, ir nelabai, kai kritikuojama. Seime bet kokiu atveju dėmesio sulaukėme ir sulauksime daugiau. Tik nesinorėtų tapti kokiu nors personažu ar pajuokos objektu“, – tvirtino T. Martinaitis.
Kol kas dar neapsigyveno
Dabar Seimo nariai gyvena išnuomotuose viešbučiuose. Į Seimo viešbutį jie galės įsikelti tik po gruodžio 20 d., kai išsikels ir gyvenamąsias patalpas atlaisvins buvę Seimo nariai.
„Kol kas esame be nuolatinės gyvenamosios vietos, kaip benamiai. Visas gyvenimas – lagamine“, – juokėsi I. Braziulienė.
Ji sakė Seimo viešbutyje gyvensianti viena. Sutuoktinis Vaidas liks gyventi namuose.
„Būsiu savaitgalinė žmona. Gyvenamosios vietos tikrai nekeisime. Jaunesni kolegos greičiausiai į Seimo viešbutį kelsis ir su šeimomis. Pasinaudos jiems suteikta galimybe“, – pasakojo I. Braziulienė.
T. Martinaitis sakė, kad Seimo viešbutyje pasiprašė trijų kambarių buto, kad turėtų kur apsistoti atvykusi jo žmona Vita su dviem dukromis.
„Iki Naujų metų ketiname pasižiūrėti, kaip seksis važinėti namo. Ar bus įmanoma tai suderinti. Todėl neskubėsime visa šeima keltis į Seimo viešbutį. Tuo labiau kad ir žmona turi gerą darbą Šiauliuose. Laikas parodys, kaip ir kur toliau gyvensime“, – kalbėjo T. Martinaitis.
Sunki darbo pradžia
Praėjusią kadenciją mažeikiškiai Seimo nario mandatą patikėjo L. Nagienei, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovei. Ji „Santarvei“ sakė, kad būnant opozicijoje Seime dirbti be galo sunku.
„Sunkiausia pati pradžia, kai buvo sprendžiami poligono mūsų krašte klausimai. Kai esi naujas žmogus ir visi į tave žiūri atsargiai, kaip į žmogų, atvykusį iš kažkur. Labai sunku buvo ir keliant pensijų fondo antrosios pakopos klausimus. Parėjusi į viešbutį net apsiverkiau, nes bandžiau pralaužti ledus, o niekas nesiklausė. Tik vėliau, kai pateikėme skundą Konstituciniam Teismui ir buvo gautas išaiškinimas, šis darbas truputį palengvėjo“, – pasakojo L. Nagienė.
Pasak jos, 2020–2024 m. kadencijos pradžioje jokių mokymų nebuvo.
„Tuo metu dar siautėjo kovido pandemija, todėl viskas buvo kitaip. Ačiū mano kolegoms, kurie sėdėjo man už nugaros ir, reikalui esant, padėdavo“, – sakė L. Nagienė.
Aplinka primena sovietmetį
L. Nagienė visą kadencijos laikotarpį gyveno Seimo viešbutyje, kuris, jos teigimu, labiau primena bendrabutį.
„Butas labai paprastas, galima sakyti, prastas. Seni baldai, kurie primena sovietmetį. Remontas taip pat neaišku kada darytas, prieš kiek dešimtmečių… Buvo du kambariai, tik su pagrindiniais baldais: stalas, lova, spinta ir televizorius. Šiokia tokia virtuvė. Indus ir kitus virtuvės rakandus reikia patiems atsivežti, kaip ir buto priežiūros priemones, pavyzdžiui, skudurus grindims valyti“, – pasakojo L. Nagienė.
Be to, butas buvo virš tunelio, kur intensyvus eismas. Nuo triukšmo šiek tiek gelbėjo įstiklintas balkonas.
Darbui patogi vieta
Buvusios Seimo narės teigimu, pagrindinis Seimo viešbučio privalumas tas, kad į darbą galima nueiti pėsčiomis – per penkias minutes. Nereikia stovėti eismo spūstyse.
Pasigirdus kalboms, kad Seimo viešbutį reikia panaikinti, L. Nagienė sakė nepritarianti tokiai minčiai.
„Seimo kanceliarija siūlo mokėti Seimo nariams po penkis šimtus eurų, kad jie patys ieškotųsi sau gyvenamojo būsto. Tačiau už tiek Vilniaus centre nieko tinkamo neišsinuomosi. Teks ieškoti toliau nuo centro, tada jau kyla problemų dėl atvykimo į darbą“, – kalbėjo „Santarvės“ pašnekovė.
Norėjo išeiti iš Seimo
2000–2004 m. mažeikiškiams Seime atstovavo socialdemokratas Jonas Jurkus. Jis pastebėjo, kad turbūt visiems Seimo nariams darbo pradžia būna sunki.
„Pirmiausia klaidžiojome po Seimą… Tik po kokio mėnesio ar dviejų viskas pradėjo stotis į vėžes. Įsivažiavome. Daug informacijos suteikė frakcijų seniūnai. Tačiau buvo nelengva. Po mėnesio net norėjau grįžti atgal į Mažeikius. Buvau net pareiškimą parašęs, bet kolegos atkalbėjo“, – prisiminė J. Jurkus.
Pasak jo, sunkiausia buvo dirbti su dokumentais, įstatymais, juos perprasti. Vėliau viskas buvo paprasčiau. J. Jurkus pasakojo, kad teikė svarstyti daug įstatymų pakeitimų.
Mažeikiškis sakė, jog buvo parengęs pasiūlymą ir surinkęs parašus, kad būtų sugrąžinta mirties bausmė. Tai buvo po visą Lietuvą sukrėtusio Gedemino Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo nužudymo.
„Algirdas Brazauskas ir Česlovas Juršėnas atkalbėjo, prašė neteikti šio pasiūlymo Seimui, nes visas pasaulis kaip tik pasisakinėjo prieš mirties bausmę“, – prisiminė J. Jurkus.
Bendrabutis, o ne viešbutis
Kalbėdamas apie Seimo viešbutį, J. Jurkus taip pat pastebėjo, kad jam toli iki viešbučio statuso, tai veikiau studentų bendrabutis ir dar gerokai apleistas. Bent jau toks jis buvęs J. Jurkaus kadencijos Seime laikotarpiu.
„Man kliuvo apsileidusio Seimo nario kambarys, teko nemažai tvarkyti. Nusipirkau net naują lovą, nes senoji buvo sulūžusi. Pirkau ir užuolaidas, kad kambarys būtų bent kažkiek jaukesnis“, – prisiminė J. Jurkus.
Tą kadenciją skirstant kambarius, buvo traukiami burtai, kam kas paklius. Pirmiausia burtus traukė moterys, o po to – vyrai.
„Gal dabar yra kitaip, bet prieš dvidešimt metų nedaug dėmesio buvo skiriama Seimo narių apgyvendinimui. Turėdavome patys suktis iš padėties“, – teigė J. Jurkus.
Kildavo ginčų dėl balsavimų
Mažeikiškis Kęstutis Bartkevičius – kol kas vienintelis, kuris Seime dirbo dvi kadencijas: 2012– 2016 m. ir 2016–2020 m.
Per dvi darbo kadencijas pasitaikydavę visko. Pasak K. Bartkevičiaus, tekdavo ir pasiginčyti, ir iš frakcijos pašalinti.
„Dažniausiai ginčai kildavo frakcijos viduje dėl balsavimų. Būdavo sutariama vienaip, o kai kas balsuodavo kitaip. Per dvi kadencijas teko dirbti ir opozicijoje, ir pozicijoje. Be abejonės, opozicijoje dirbti buvo kur kas sunkiau“, – tvirtino parlamentaras.
Be konfliktų neapsieita
K. Bartkevičius prisiminė, kad jam teko kalbėtis, kad Tvarkos ir teisingumo frakciją paliktų jos narys Kęstutis Pūkas. Priežastis – netinkamas elgesys.
„Aš jį pasikviečiau, sakau, kad jam ne vieta mūsų frakcijoje, jeigu per pusę metų nesugeba išsirinkti patarėjų, daro šou. Paprašiau išeiti iš frakcijos ir tada prasidėjo interpeliaciniai dalykai bei visa kita. Tie reikalai buvo labai nemalonūs“, – pasakojo K. Bartkevičius.
Pasak mažeikiškio, konfliktas buvo kilęs ir su Petru Gražuliu.
„Jis į mane metė raktus, mat aš, ką tik atėjęs naujokas, išdrįsau pasakyti pastabą dėl balsavimo. Pasakiau, kad mes sutarėme balsuoti taip, o jis pradeda „džiazuoti“. Gražulis tada buvo mūsų frakcijos seniūnas, pasakiau, kad seniūnas turi būti pavyzdys. Tuomet jis labai supyko ir metė į mane raktus. Sako: „Eik pats į seniūnus, jeigu tu čia mane mokai.“ Tačiau po poros valandų atėjo ir atsiprašė“, – pasakojo Seimo narys.
Teko apsirūpinti pačiam
K. Bartkevičiaus prisiminimai apie gyvenimą Seimo viešbutyje taip pat ne itin malonūs. Pasak jo, nėra viskas ten taip gera ir gražu, kaip nemaža rinkėjų dalis galbūt mano.
„Iš pradžių teko pagyventi išnuomotame viešbutyje, o tik po to persikelti į Seimo viešbutį. Ištraukus burtus, man teko butas virš tunelio. Triukšmas didžiulis. Tai tik paprašiau, kad miegamąjį perkeltų į kitą kambarį, kitoje pusėje, kad būtų šiek tiek tyliau“, – pasakojo K. Bartkevičius.
Prieš gaunant gyvenamąjį plotą Seimo nariui reikėjo deklaruoti, kiek ten gyvens žmonių – vienas ar su šeima.
„Reikėjo patiems pasirūpinti patalyne, indais, būtiniausiais gyvenimui dalykais“, – sakė K. Bartkevičius.
