Seimo neeilinės sesijos nebus

ELTOS nuotr.

Seimo nariams nepritarus neeilinės parlamento sesijos programai, ji nebus rengiama.

Vadovavosi Seimo statutu

Už neeilinės sesijos programą balsavimo metu pasisakė 31 parlamentaras, prieš – 21, susilaikė 44.
Net ir Seimui nepritarus neeilinės parlamento sesijos programai, konservatoriai reikalavo tęsti darbą.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma tikino, kad Seimo statute nėra tokios nuostatos, kad nepatvirtinus iniciatorių pateiktos darbų programos sesija nevyksta.
„Yra kaip tik Statute besąlygiška teisė, surinkus reikiamą parašų skaičių turėti galimybę surengti sesiją ir svarstyti iniciatorių pateiktus klausimus. Taip kad mes laukiame, kol jūs skelbsite kitą klausimą, kuris yra mūsų jau patvirtintoje šios dienos darbotvarkėje“, – kalbėjo J. Razma.
Posėdžiui pirmininkavęs socialdemokratas Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas su tuo nesutiko ir siūlė nepatenkintiems kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
„Yra Statutas, mes juo vadovaujamės, 86 straipsnis aiškiai pasako, kad programą Seimas turi patvirtinti. Tai jeigu jis nepatvirtino, tai ką mes darome toliau? Todėl jūs turite teisę kreiptis į Etikos komisiją, tegul Etikos komisija ir sprendžia“, – sakė A. Sysas.

Seimas apsijuokė?

Reikšdamas apgailestavimą dėl neįvykusios sesijos, parlamentaras iš Mišrios grupės Vytautas Antanas Matulevičius teigė, kad Seimas apsijuokė.
„Susirinkome, apsijuokėme, surengėme tikriausiai trumpiausią posėdį Lietuvos Seimo istorijoje ir išsiskirstysime. Man labai keista, kad taip išgąsdino kai kuriuos kolegas, kad čia bus svarstomi neeilinėje sesijoje Darbo partijos juodosios buhalterijos reikalai“, – sakė V. A. Matulevičius.
Socialdemokratas Juozas Olekas teigė, kad dėl to, kad sesija neįvyks, reikia kaltinti ne vien valdančiuosius.
„Norėčiau pastebėti, kad sprendimas nepriimti šios darbotvarkės, labai tvirtai paremtas bent 10 nedalyvaujančių konservatorių frakcijos balsų, ir beveik pusė Liberalų sąjungos frakcijos sąjungos taip pat nedalyvavo šiame balsavime. Todėl nereikia išpūtus akis kaltinti kažką kitą, reikia susitvarkyti pirmiausia savo kieme“, – kalbėjo J. Olekas.

Pritaria opozicijos norui

Neeilinę Seimo sesiją buvo nuspręsta sušaukti atsižvelgiant į 48 parlamentarų prašymą, ją inicijavo Seimo konservatorių partijos frakcija. Opozicijos siūlymu į darbų programą turėjo būti įtrauktas apkaltos klausimas „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui, taip pat Politinių partijų įstatymo ir Baudžiamojo kodekso įstatymų pataisos, su alkoholizmo prevencija susiję klausimai.
V. Gapšys savo ruožtu po balsavimo pareiškė pritariantis opozicijos norui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo galimybės toliau eiti Seimo nario pareigas ir šį klausimą žadėjo pats iškelti eilinės Seimo sesijos metu.
„Pritariu, kad kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl manęs ir prašysiu, kad kovo 10 d. – net ne vėliau – būtų tai padaryta ir pabaigtas tas politikavimas“, – Seime kalbėjo V. Gapšys.

Konstitucinis Teismas jau yra išaiškinęs

Nors Seimo statutas numato, kad apkaltos procedūrą galima pradėti įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pažymi, jog Konstitucinis Teismas kartą jau yra išaiškinęs, kad ši procedūra negali būti taikoma veikoms, padarytoms iki Seimo nario priesaikos davimo.
Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu V. Gapšys pripažintas kaltu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo 2005–2006 metais, tuo tarpu „darbietis“ Seimo nariu tapo 2008 metais.
Teismas V. Gapšiui skyrė 3,6 tūkst. eurų baudą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto