Sekso vergija – ne filmo scenarijus

Prekybos žmonėmis auka galima tapti per vieną dieną, tačiau išsikapstyti iš bėdos užtrunka ne vienerius metus. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Kasdien iš Lietuvos išvežama po dvi tris moteris, kurios patenka į prostitucijos liūną, – tokius skaičius pateikia tarptautinių santykių, užsienio ir lyginamosios politikos tyrėja dr. Aušra Park.
Paskaitą apie prekybą žmonėmis Viekšniuose surengusi viešnia pabrėžė – realius skaičius galima tik numanyti.
Pasak viešnios, šie reiškiniai prasideda nuo prostitucijos regionuose, o Mažeikiuose ji – viena didžiausių Lietuvoje.

Skaičiai realios padėties neatskleidžia

Ne vieną paskaitą Seime ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose skaičiusi mokslininkė A. Park apie prekybą žmonėmis pasakojo Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriaus bei Viekšnių gimnazijos jaunimui.
Mokslininkė susirinkusiuosius informavo, kad prekyba žmonėmis apibūdinama kaip modernioji vergovė: žmogus traktuojamas kaip prekė.
Skaičiai stulbinami: vien oficialios statistikos duomenimis, kasdien iš Lietuvos išvežama po dvi tris moteris, t. y. per metus – daugiau nei 1 000. Pasaulyje per tą patį laiką – 600–800 tūkstančių.
Šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete dėstanti mokslininkė akcentavo – šie skaičiai – tik mažas lašas cunamio bangoje. Kad gautume realų vaizdą, skaičius reikėtų keliskart padauginti.

Lietuva – pagrindinė „tiekėja“

Pasaulyje yra skaičiuojama nuo 10 iki 30 milijonų žmonių, kurie gyvena vergovės sąlygomis. Apie 70 proc. į darbo arba sekso vergiją patenkančių žmonių – moterys.
Pagrindinė rinka, kur papuola šie žmonės, yra Vakarų Europoje. Toliau eina Jungtinės Amerikos Valstijos bei Artimieji Rytai.
Rytų Europos šalys, tarp kurių aukščiausiai reitinguojama Lietuva, yra pagrindinės prekių tiekėjos. Iš čia išvežamos merginos nuo trylikos metų, viršutinės amžiaus ribos nėra. Mat, pavyzdžiui, septyniasdešimtmečiai pageidauja savo amžiaus moterų.

„Prekes“ renkasi turguje

Dr. A. Park informavo, kad prekyba žmonėmis – tai trečia pasaulyje nusikalstama veikla pagal pelningumą – aukščiau yra tik prekyba ginklais bei narkotikais. Prekeiviai žmonėmis uždirba 32 mlrd. dolerių pelno per metus.
Viešnia jaunimui priminė, kad tais laikais, kai vergovė buvo oficiali, vienas vergas kainavo apie 40 tūkst. dolerių. Dabar pasaulinėje rinkoje už žmogų vidutiniškai mokama apie 90 dolerių.
„Fantastiniai skaičiai! Praktiškai jūs pasitaupę galite įsigyti žmogų. Tai pigiau nei šaldytuvas, ar ne? Sveiki atvykę į globalų pasaulį!“ – replikavo lektorė į viekšniškių nuostabą.
Tam, kad įvertintų iš Rytų Europos atvežtas prekėmis tapusias moteris, prekeiviai renkasi į Bosnijoje ir Hercegovinoje esantį „Arizonos“ turgų.
„Moterys perkamos kaip gyvuliai: jos priverčiamos sustoti gatvėje ant šaligatvio, nurengiamos visiškai nuogai. Važiuoja automobilis ir renkasi. Pasižiūri į išvaizdą, dantis, nuo ko ir priklauso konkreti kaina. O jeigu tu tinki suteneriui, tave gali pristatyti į bet kurį pasaulio kraštą per dvi tris dienas – greičiau nei skubią siuntą,“ – šokiruojančius faktus dėstė mokslininkė.

Viena iš priežasčių – sunkmetis

A. Park Viekšnių jaunimui pabrėžė, kad prekyba žmonėmis gali užklupti kiekvieną šeimą.
Į prekybos žmonėmis, organizuotos prostitucijos liūną moterys patenka ir savo, ir ne savo noru.
Kodėl? Viena iš priežasčių – gyventojų skurdas ir nedarbas. Pasak viešnios, tai ypač aktualu Lietuvoje po 2008 metais mus užklupusios krizės.
„Nedarbas verčia žmones imtis kraštutinių priemonių, įskaitant ir savo kūno pardavimą. Jaunos mamos, negalinčios išgyventi, neturinčios darbo, ieško bet kokios išeities,“ – apie vieną iš priežasčių pasakojo lektorė.
Kol yra paklausa, tol bus ir pasiūla, – įsitikinusi A. Park. Tad dar viena įvardyta priežastis – didžiulis sekso troškimas.
Prie vergystės prisideda ir materializmas, apverčiantis vertybių skalę.
„Niekam nėra paslaptis, kad Lietuva šiuo metu masiškai išgyvena jaunystės ir grožio kultą. Tai savęs parodymas, įvairių blizgučių siekis, kada garbinamas seksualumas, pabrėžiamas nuogumas,“ – vaizdą piešė lektorė.

Vilioja daug žadantys skelbimai

Dr. Aušra Park. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Moterys į šį liūną patenka ir dėl savo naivumo. A. Park pastebėjo, kad vis daugiau lietuvaičių susigundo lengvai užsidirbti, ištekėdamos už pakistaniečių, indų ir kitų to regiono žmonių, tapusių Didžiosios Britanijos piliečiais.
Merginoms žadama, kad jos galės legaliai dirbti pastarojoje šalyje, mat legaliai išteka. Už fiktyvią santuoką jos dar gauna ir atlygį – 500–1000 litų.
„Tik jos nežino vieno: dažniausiai tas indas ar pakistanietis panaudos savo žmoną šeimos skoloms apmokėti. Ne tik jo, bet ir tėvų. Tu dirbsi prostitute. O jeigu jis „pasiplaus“ į savo šalį, tai žmona, kaip juridinis asmuo, turėsi sumokėti už visus kreditus,“ – apie dažnėjančias situacijas viekšniškiams pasakojo mokslininkė.
Be to, Lietuvoje žmonės vis dar užsikabina už aukso kalnus žadančių darbo skelbimų, kada būsimai darbuotojai teigiama, jog nereikia jokios patirties, nereikia mokėti kalbos – siūlomas auklės, padavėjos, barmenės darbas. Į prostitucijos liūną vis dar papuola ir modelio darbą išbandyti norinčių merginų.

Vergas – per vieną naktį

Tačiau A. Park atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje plinta ir nauji „kabinimo“ būdai. Pagyvenusios moterys važiuoja į Vakarų Europos šalis ir kviečiasi kartu važiuoti „mados konsultantus“.
„Juk tu žinai, kas yra madinga, kokius drabužius nešioja tavo amžiaus merginos ir vaikinai. Važiuojam su manimi – padėsi man atrinkti drabužius,“ – viešnia įspėjo atsakingai vertinti tokius pasiūlymus.
Už tokią pagalbą, žinoma, siūlomi dideli pinigai.
Tokiais atvejais iš sąmoningo, savarankiško žmogaus per vieną naktį tampama vergu. Nepriklausomai nuo to, kokiame žemyne žmogus pagrobtas, naudojamos universalios žmonių palaužimo metodikos. Ir jos yra patikrintos laiko – tai stalinizmo ir fašizmo žmogaus terorizavimo mišinys, – įvardija prekybos žmonėmis mastus tyrinėjanti A. Park.
Kai atsibundi vergovėje, pirmiausia tave supa totali izoliacija. Aplinkui šneka kita kalba (juk neturi jokių įgūdžių), tu niekam negali pasiskųsti, nes niekas nežino, kur tu dingusi. Prieš važiuojant buvo sakoma: nereikia niekam nieko sakyti, nes dar kas nors išgirdęs nugvelbs tokį gerą darbo pasiūlymą…

Kad neaugtų „ragai“ – egzekucija

Po izoliacijos būna antroji stadija – valios palaužimas. O tai galima pasiekti tik pažeminant žmogų – ir kuo labiau.
„Kai tau pasako, kad dirbsi prostitute, niekas nenudžiunga: „Jee, nuostabus šansas!“ Dažniausiai būna ašaros, klykimas, spardymasis. Tad vyksta vieši, kad kitos aukos matytų, grupiniai išprievartavimai. Kad tu žinotum: jeigu ožiuosiesi, tavęs lauks toks pat likimas. Toliau – daužymas į sieną, radiatorius, mušimas virbais. Tokios elementarios priemonės, kurios po truputį trenks per smegeninę taip, kad suprasi, jog priešintis praktiškai beprasmiška,“ – šiurpius faktus pasakojo mokslininkė.
O jeigu ir po tokios egzekucijos vis dar auga „ragai“, pažeminimas tęsiasi: deginamos aukų jautriausios kūno vietos, ant jų šlapinamasi, tuštinamasi, išmušinėjami krūminiai dantys.
Šokiruoti viekšniškiai stebėjosi: koks vyras norės išnaudoti tokią sudaužytą moterį?! Tačiau dr. A. Park paaiškino: duodamas koks mėnuo atsistatyti, auka iškart neleidžiama prie klientų.
„Tai investicija, tu po tokio apdaužymo nebesišakosi. Geriau prarasti mėnesį, kai tu pelno neatneši, nei paskui nuolat su tavimi kovoti,“ – apie žiaurias taisykles pasakojo moteris.

Ištrūkti beveik neįmanoma

Katalikiškos radijo stoties kvietimu Viekšniuose viešėjusi A. Park ragina skaitytojus būti budrius: suteneriai yra labai geri psichologai, jie gali lengvai apvynioti aplink pirštą.
„Aukso plotais“ mokslininkė įvardijo turgus, stoteles, naivuolių suteneriai ieško mažesniuose miesteliuose, kaimeliuose, kur priimtini mitai, kur gyvena mažiau išsilavinę žmonės.
Tačiau viešnia pateikė ir priešingą pavyzdį: į prostitucijos liūną patenka studentės – ir savanoriškai.
„Žinai, reikia susimokėti už studijas, nėra pinigų, o tėvams kvaršinti galvos nesinori. Pasiūlys du tris kartus, užsidirbsiu po šimtą, du šimtus litų ir po kelių mėnesių grįšiu,“ – naivų studenčių požiūrį persakė viešnia.
Lektorė akcentavo: prekybos žmonėmis auka galima tapti per vieną dieną, tačiau išsikapstyti iš bėdos užtrunka ne vienerius metus. Ir tik tokiu atveju, jei vergijoje buvusi, smurtą ir patyčias patyrusi moteris trokšta išsilaisvinti.

Ragina pranešti artimiesiems

Kad išvengtų tokios skaudžios patirties, prekybos žmonėmis mastus tyrinėjanti A. Park merginas ir moteris ragina padaryti „namų darbus“.
Jeigu važiuojate uždarbiauti į užsienį, sužinokite, kur važiuojate. Tai galioja net ir tuo atveju, jei važiuojate į artimiausią užsienį – Latviją ar Lenkiją.
„Namų darbų neatlikimas gali reikšti likusio gyvenimo šnipštą. Kuo daugiau žmonių praneškite apie savo išvažiavimą. Jeigu nenorite tėvams, tai bent draugams. Turite internetą, „Facebook’ą“, pasiskelbkite: tokiam laikotarpiui važiuoju į tokią vietą, darysiu tą ir aną. Ir kuo platesniam ratui, nes yra daug atvejų, kai į sekso vergovę patenkama būtent per draugus,“ – teigė lektorė.
Viešnia priminė svarbią tiesą – nevalia niekam patikėti savo asmeninių dokumentų.

Mažeikiuose prostitucija klesti

Dr. A. Park „Santarvei“ sakė, jog prekyba žmonėmis, seksualinė vergovė neatsiranda iš niekur.
„Sociologų ir kitų ekspertų įrodyta, kad pirmasis seksualinis išnaudojimas yra artimoje aplinkoje. Tai gali būti brolio draugai, tai gali būti tėvų draugai arba pats tėvas ar patėvis, kurie šituos vaikus traumuoja. Prostitucija – tai grietinėlė maždaug nuo viso to pieno, kuris prisikaupęs per tiek metų. Visi šio suvokimo kratosi: tai ne mano problema, ne mano šeima. Abejingumas šią problemą užmuša,“ – emocingai kalbėjo pašnekovė.
Mokslininkė pasakojo, kad situacija nepasikeis, kol nepasikeis žmonių mentalitetas, o kai bus pokyčių, tada ir policijos pareigūnai nebesakys, kad „pas mus nėra problemos“.
Beje, A. Park turimais duomenimis, Mažeikiuose klesti organizuota prostitucija – ji viena iš didžiausių Lietuvoje.
„Ypač dėl naftos (perdirbimo bendrovės – K. V.), kai atvažiuoja darbuotojų iš kitų šalių. Juos reikia aptarnauti, tad prostitucija ir klesti,“ – teigė mokslininkė ir apgailestavo, kad mūsų krašte neatsiranda savanorių moterų, kurios galėtų užsiimti švietėjiška veikla.

Liudvika LAPIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos

Liudvika LAPIENĖ
Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja:

– Kiek statistiką peržiūrėjau, ir policijos, ir savo, Mažeikių rajone nei dėl nepilnamečių seksualinio prievartavimo, nei dėl jų įtraukimo į prostituciją pastaruosius dvejus metus nesame tokių duomenų turėję.
Tik turime nukentėjusių dėl seksualinės prievartos pilnamečių. 2010 metais buvo du atvejai artimoje vietoje, 2011-aisiais – tiek pat, tačiau vienas nepasitvirtino, mergina buvo apkalbėjusi savo artimuosius. Neturime duomenų apie nukentėjusius mažamečius (tokiais laikomi vaikai iki 14-os metų), visos nukentėjusiosios buvo vyresnės.
Prievarta artimiausioje aplinkoje – kai vaikai kenčia nuo tėvo, patėvio, brolio ar kito artimojo. Ir tai tikrai nutinka ne tik asocialiose šeimose. Kartais artimiausi žmonės smurtauja prieš vaiką tokiu būdu, o vaikui pasiskundus mamai, ji net nepatiki, kad kitas artimasis taip galėtų daryti.
O jeigu artimiausias žmogus nepatiki, tai vaikas užsisklendžia savyje ir kenčia…
Turime atvejų, kai daugybę metų mergaitė kentėjo. Tik paaugusi atvyko pas mus, labai ilgai su ja dirbome, pagalbą teikė visi, kas galėjo ir kiek galėjo, kol vaikas patikėjo, kad jam kažkas gali padėti…
Tokias situacijas vaikai labai jautriai išgyvena. Skaudūs atvejai, o uždelsus pasekmės kartais užsilieka visam gyvenimui. Bet turime ir pavykusių pavyzdžių.
Prisimenu labai skaudų atvejį, bet šiuo metu moteris yra ištekėjusi, augina savo vaikučius. Ir dabar užsuka, pasidžiaugia, o tada ja netikėjo niekas… Kai atvyko pas mus, įsikalbėjome, pradėjome traukti siūlą.
Patikėti ir yra labai svarbu, nes tas žmogus, kuris kreipiasi, pirmiausia nori įsitikinti, kad jo pateikta informacija tikrai bus konfidenciali, kad tie žmonės, kurie bendrauja su juo, niekam jos nenutekins.
Mes pernai sudarėme sutartį su partneriais, Šiaulių vyskupijos „Caritu“, kurie užsiima prekybos žmonėmis ir prostitucijos klausimais ir mums padeda.
Kai auka sutinka, kad jos atvejį tirtų teisėsaugos institucijos, kol vyksta procesas, visas teisinis tyrimas, „Caritas“ turi galimybę tas merginas paslėpti – gali išvežti į kitus rajonus, suteikti profesiją. Pagalbos sulaukiama ir vėliau.
Neturime duomenų apie paaugles, užsiimančias prostitucija. Naivu būtų tikėtis, kad jos pas mus ateitų pačios.
Mes norime įeiti į artimesnį kontaktą su šeimomis. Dirbant su jomis, kai jos įgyja pasitikėjimą specialistu, išsikalba, sužinome visokių atvejų, galime padėti. Bet bijo žmonės kalbėti, viešinti savo problemų… Čia yra toks verslas, tie, kurie verčiasi tuo, turi labai didelius resursus, tad aukos yra prigąsdintos.
Gal gerės ta situacija, nes dabar įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pareigūnai patenka į šeimos vidų, gal išaiškės daugiau tokių atvejų.
Kaip išvengti tokių skaudžių situacijų? Kuo artimiau ir daugiau bendrauti su vaiku. Suprantu, kad visi esame užsiėmę, bet tas artimiausias mamos ir dukters bendravimas turi būti labai šiltas – kad vaikai galėtų atsiverti. Nes kartais tėvai kaltina mokyklą, mus, kažkas kažko nepadarė, bet viskas prasideda šeimoje. Tai valstybė valstybėje.

Arūnas BUBLIAUSKAS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Arūnas BUBLIAUSKAS
Mažeikių rajono policijos komisariato prevencijos poskyrio viršininkas:

– Praėjusiais metais buvo penki tokie atvejai, 2010-aisiais užfiksuotas vienas, kai pagavome sekso paslaugas teikiančias moteris. Šiemet per du mėnesius jau nubaudėme tris moteris.
Jos nubaustos piniginėmis baudomis, tokia veikla užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų, o pakliuvus antrą kartą – nuo 500 iki 1 000 litų baudą arba administracinį areštą iki 30-ies parų.
Visos nubaustos moterys vyresnės – per keturiasdešimties metų. Prieš kelerius metus buvo atvejis, kai sekso paslaugas teikė ir senyvo amžiaus moteris.
Galima nubausti ir vyriškius, kurie perka tokią paslaugą.
Į policijos akiratį tokie žmonės dažniausiai pakliūva, reaguojant į skelbimus, žinutes per televiziją.
Ta situacija yra kontroliuojama, stebima. Pareigūnai daro reidus, stengdamiesi užkirsti kelią prekybai žmonėmis. Jeigu sėdėsi kabinete, nieko nepasieksi. Mums padeda apie šimtas policijos rėmėjų. Jie mums talkina, nes policijos pareigūnus daug kas gali pažinoti – tai apsunkina galimybę „išvynioti“ kamuolį…

Sandra MIKUŽEVIČIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Sandra MIKUŽEVIČIENĖ
Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė:

– Remiantis statistiniais duomenimis, daugiau nei 75 % paauglių prostitučių anksčiau buvo seksualiai išnaudojamos. O 70 % nukentėjusių vaikų buvo seksualiai išnaudojami artimų žmonių: mamos, tėvo, sugyventinio, giminaičių.
Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje pasitaiko atvejų, kai yra kreipiamasi dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, bet tai yra pavieniai atvejai. Vidutinis nukentėjusių nuo seksualinio išnaudojimo amžius – 9 metai.
Seksualinę prievartą vaikas gali patirti tiek ankstyvoje vaikystėje, tiek paauglystėje. Tiesiog paaugliai dažniau ieško pagalbos, nes supranta, kad daugiau prievartos gali neištverti.
Pagal tyrimų duomenis, seksualinę prievartą dažniau patiria mergaitės, tačiau berniukai nėra išimtis. Teigiama, kad taip nuskriaudžiama kas ketvirta mergaitė ir kas šeštas berniukas.
Seksualinė prievarta nepriklauso nuo lyties, socialinio statuso, neturi turtinio cenzo, nepriklauso nuo vaiko elgesio.
Kad vaikas yra išnaudojamas, gali rodyti pasikeitęs jo elgesys: nepaaiškintos baimės, nerimas, bloga nuojauta, depresija, mintys apie savižudybę, perdėtas domėjimasis seksualinėmis temomis (viršijantis vaiko išsivystymo amžių), provokuojantis, seksualus elgesys arba, atvirkščiai, gėdijimasis savo kūno ir kt. Tačiau nėra nė vieno ženklų rinkinio, kuris leistų patvirtinti arba paneigti seksualinį priekabiavimą.
Seksualinė prievarta gali sukelti daugelį trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių, sutrikdyti vaiko asmenybės raidą. Prievartos sukelti išgyvenimai palieka gilų antspaudą žmogaus gyvenime: sunku užmegzti santykius su priešinga lytimi, stokoja pasitikėjimo savimi, sunkumai identifikuojant seksualinį vaidmenį, dažnai pasineria į prostituciją, galimas agresyvus, smurtinis, seksualinis elgesys.
Vaikus būtina mokyti nuo mažens suprasti, kad jo kūnas priklauso tik jam ir niekas neturi teisės jo skaudinti ir liesti netinkamu būdu. Vaikai turi mokėti skirti, kokie yra geri ir blogi prisilietimai, turi mokėti pasakyti „ne“ net ir artimiausiam žmogui, jeigu jo elgesys verčia jaustis nejaukiai.
Skatinti vaikus išsipasakoti žmogui, kuriuo jie pasitiki. Svarbu netylėti apie patiriamą skriaudą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto