Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje šalyje siautusių stiprių vėjų, vėtros padarinius pajuto ir Mažeikių rajonas. Neatlaikiusios vėjo gūsių lūžo medžių šakos, griuvo patys medžiai ir dalis jų žmonėms pridarė nemažai nuostolių. Bene labiausiai nukentėjo kapinės, kur virsdami šimtamečiai medžiai kliudė ir apgadino kapaviečių paminklus.
„Santarvės“ redakcija sulaukė susirūpinusios skaitytojos skambučio. Į situaciją Grūstės kapinėse dėmesį atkreipusi moteris tvirtino: jei rajono valdžia laiku reaguotų į gyventojų pranešimus dėl senų pavojų keliančių medžių, nuostolių būtų galima išvengti. Juolab kad ji pati apie beržą, kurį sausio pradžioje išvertė vėjas ir kuris krisdamas apgadino antkapius, Savivaldybei buvo pranešusi du kartus.
Turėtų būti prižiūrimi
Metų pradžioje per šalį praūžė gūsingi vėjai. Vėtra nepalenkė ir Mažeikių. Virto medžiai, dalis gyventojų buvo likę be elektros. Vėtros padariniai vis dar matomi iki šiol.
„Santarvės“ redakcija praėjusią savaitę sulaukė skaitytojos skambučio dėl Grūstės kapinėse išvartytų medžių, prikritusių šakų. Jos teigimu, virstantys medžiai apgadino ne vieną antkapį.
Gyventoja įsitikinusi, kad medžiai kapinėse, ypač senose, privalo būti tinkamai ir laiku prižiūrimi, privalo būti įvertinta jų būklė ir reikalui esant juos reikia šalinti.
Anot pašnekovės, žmonės, norėdami tinkamai sutvarkyti mirusių artimųjų amžinojo poilsio vietas, antkapiams, kapų marmurinėms plokštėms pinigus taupo ir ne po vienus metus.
„Kas dabar žmonėms atlygins patirtus nuostolius? Juk tikriausiai bus pasakyta, kad žala bus padengta tik tiems, kas kapavietes yra apdraudę“, – svarstė rajono gyventoja.
Kreipėsi du kartus
Pasak laikraščio skaitytojos, pikčiausia jai yra dėl to, kad Mažeikių rajono savivaldybė tinkamai nesureagavo į jos pranešimus dėl senų, pavojingai pakrypusių medžių.
„Dėl beržo, kuris dabar buvo išverstas, o krisdamas apgadino antkapius, prieš porą metų kreipiausi į Savivaldybę. Parašiau prašymą, kad medis būtų nupjautas, bet man atsakė, kad reikia sulaukti pavasario ir pažiūrėti, ar jis ims žaliuoti. Taip viskas ir liko. Šiais metais vėl parašiau prašymą, bet jo neprireikė – vėjas medį išvertė“, – kalbėjo į redakciją paskambinusi moteris.
Skaitytoja stebėjosi tokiu valdininkų abejingumu ir dvejojo, ar kas nors žmonėms atlygins vėtros pridarytus nuostolius kapinėse.
Moters teigimu, ne visi kapaviečių savininkai žino, kur reikia kreiptis dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
Vėtros padariniai akivaizdūs
Penktadienio rytą nuvykus į Grūstės kapines vėtros padariniai buvo akivaizdūs: pilna prikritusių šakų, nemažai supjaustytų medžių, sudėtų į krūvas. Į redakciją paskambinusios moters minėto beržo medienos – nė kvapo, likęs tik didžiulis kelmas ir šakos. O ta kryptimi, kuria medis virto, matėsi ne vienas apgadintas antkapis.
Ši situacija buvo žinoma ir Mažeikių rajono savivaldybės specialistams. Sausio 9 d. Savivaldybės interneto svetainėje ir „Facebooko“ paskyroje buvo išplatintas toks pranešimas: „Sedos seniūnijoje, Grūstės kapinėse, nuo galingo vėjo lūžo beržas, kuris apgadino keletą kapaviečių. Gavus leidimus, UAB „Aplinkos darbai“ darbuotojai medį pašalino, šiuo metu atliekami aplinkos tvarkymo darbai. Nuostoliai bus įvertinti esant tinkamoms oro sąlygoms. Kapavietes prižiūrintys žmonės dėl patirtos žalos nesikreipė, su jais bus susisiekta.
Šerkšnėnų seniūnijoje ir Mažeikių seniūnijos Geidžių kapinėse nupjauti grėsmingai pasvirę trys beržai ir dvi pušys.“
Gali kreiptis dėl žalos atlyginimo
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Kekytė, bendraudama su „Santarve“, patikino: gyventojai dėl virstant medžiams kapinėse pridarytos žalos atlyginimo gali kreiptis į Savivaldybę „vieno langelio“ principu arba į seniūniją, kurios teritorijoje yra kapinės.
„Santarvės“ žiniomis, pastaruoju metu dėl žalos atlyginimo per „vieną langelį“ niekas nesikreipė. „Viename langelyje“ dirbančių specialisčių teigimu, ankstesniais metais tokių kreipimųsi yra buvę, tačiau tai labai retas atvejis.
Dažniausiai gyventojai kreipiasi bendrąja tvarka – teikia prašymus dėl medžių pašalinimo ar genėjimo.
Buvo atsiųsta komisija
Sedos seniūnė Audronė Dipševičienė, kalbėdama su „Santarve“, sakė, jog Grūstės kapinėse beržas virto, nes buvo papuvusios jo šaknys. Būtent šis medis krisdamas ir pridarė daugiausia nuostolių, apgadino šalia esančius antkapius.
Seniūnės teigimu, sužinojusi apie vėtros padarinius Savivaldybė iš karto sureagavo: buvo atsiųsta komisija, kuri nustatė, kad Grūstės kapinėse yra ir daugiau pavojų keliančių medžių, kuriuos reikia šalinti. Buvo išduotas reikalingas leidimas.
„Buvo iškviesti aukštalipiai, kurie ir vykdė pavojingų medžių šalinimo darbus. Dabar vykdomi nupjautų medžių, nukritusių šakų išvežimo, tvarkymo darbai“, – informavo seniūnė.
Pasak jos, apgadintų kapaviečių šeimininkai jau kreipėsi į seniūniją, su kai kuriais seniūnijos specialistais susisiekė patys.
„Nukentėję gyventojai sakė, kad lauks geresnių oro sąlygų, kai bus galima nustatyti antkapiams padarytą žalą. Tada kreipsis į antkapių tvarkytojus ir tuomet rašys prašymą, kreipsis į Savivaldybę dėl žalos kompensavimo“, – teigė Sedos seniūnė.
A. Dipševičienės teigimu, dabar Grūstės kapinėse tvarkymo darbai atliekami atsižvelgiant į oro sąlygas. O jos, kai didelis vėjas, šlapia, nėra labai palankios. Tuomet negalima įvažiuoti su technika.
Didelių nuostolių nepridarė
Viekšnių seniūnas Kornėlijus Kryžius „Santarvę“ informavo, kad vienos iš seniausių rajone – senosios Viekšnių kapinės nuo audrų labai nenukentėjo, išverstų medžių nebuvo. Buvo tik įtrūkusių medžių kamienų ir prikritusių medžių šakų.
„Kol kas didelių materialinių nuostolių nebuvo pridaryta. Renkame šakas, tvarkome. Įtrūkusi yra didžioji Viekšnių vinkšna. Dabar ji sutvirtinta, laukiame atvykstančių arboristų, kad jie kaip reikia išpjaustytų ir sutvarkytų medį, pratęstų jo gyvenimą“, – kalbėjo Viekšnių seniūnas.
K. Kryžius prisiminė: tokių atvejų, kai gyventojai kreipėsi į seniūniją prašydami kompensacijų dėl apgadintų antkapių, anksčiau yra buvę.
„Turėjome atvejį, kai žmogus tiesiog paprašė pagalbos sutvarkant kapavietę, nes krisdamos šakos nuvertė seną antkapį. Geranoriškai padėjome sutvarkyti, todėl žmogus daugiau pretenzijų nereiškė“, – pasakojo seniūnas.
Pasak jo, pastaruoju metu padaugėjus audrų, vėtrų, Savivaldybės specialistai turėtų patikrinti visus medžius visose rajono ir miesto kapinėse ir pateikti išvadas – taip būtų galima išvengti nuostolių. „Naujų medžių kapinėse nesodiname. Yra likę tik senieji, reikia juos stebėti, prižiūrėti. Kartais išoriškai medis dar atrodo gražus, o vidus jau išpuvęs. Todėl ir reikalingos specialistų išvados“, – įsitikinęs Viekšnių seniūnas.
Vykdys medžių inventorizaciją
Tai, kad šiais metais vyks kapinėse augančių medžių inventorizacija, „Santarvei“ patvirtino Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Justina Ungeitė.
„Kiekvienais metais mes nusimatome tam tikrus plotus, parkus, skverus, kur tikrinami medžiai. Taip buvo inventorizuotas visas miestas, o šiais metais esame nusimatę tikrinti būtent kapines. Kapinėse augančių medžių inventorizacija – didžiulis darbas, ir vienam žmogui įvertinti visus želdinius visame rajone yra neįmanoma. Todėl yra perkama paslauga: atvažiuoja specialistai, kurie įvertina kiekvieną medį, aprašo jų būklę. Tada pateikia rekomendacijas, kas turėtų būti daroma su tais medžiais, o toliau mes vykdome, atliekame darbus. Kur numatyta genėti šakas, atliekamas genėjimas, kur numatyta medį šalinti, šaliname“, – kalbėjo J. Ungeitė.
Vertina komisija
Pašnekovė tvirtino, kad į gyventojų pateiktus prašymus dėl šakų genėjimo ir medžių šalinimo yra reaguojama. Jei prašymuose nurodyta iki 10 medžių, tuomet juos apžiūri, vertina darbo grupė ir reikalui esant išduoda leidimus atlikti reikalingus darbus. Tokiais atvejais, kai prašymuose nurodyta daugiau nei 10 medžių, kurie galimai yra pavojingi, pasvirę, ligoti, tuomet apžiūrėti važiuoja Mažeikių rajono želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija. Ji pateikia išvadas.
J. Ungeitės teigimu, kartais net ir po vertinimo, kad medis yra geras, nutinka visko.
„Virsta ir sveiki medžiai. Smarkūs vėjai juos išverčia su visomis šaknimis, arba per pusę lūžta.
Tai parodė ir dabartinė situacija, kai šlapia, prilyta ir siaučia didžiuliai vėjai. Tikrąją medžių būklę labai sunku įvertinti“, – teigė J. Ungeitė.
Draudžia kapus, paminklus
Geidžių kapinių prižiūrėtoja Asta Griciuvienė sakė, kad šiose kapinėse vėjų neatlaikė du medžiai. Vienas iš jų – beržas, kuris virsdamas „išsitiesė“ per dešimt kapų, bet, laimei, didelės žalos nepadarė.
„Net patys stebėjomės, kad taip sėkmingai, jei galima taip pasakyti, medis nuvirto. Dar pora medžių buvo grėsmingai pasvirę, vienas medis per tvorą virto, tai jie operatyviai buvo pašalinti“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, daroma viskas, kad galimų nuostolių būtų išvengta. Be to, ir patys gyventojai jau imasi priemonių. Pavyzdžiui, draudžia kapavietėse esančius paminklus, tvoreles, kryžius.
„Kiek žinau, daugiau apdraustų kapų yra kapinių naujojoje dalyje, nors medžių ten ir nėra. Pasitaiko visokių įvykių, kai apgadinamos marmurinės plokštės. Pavyzdžiui, kai šalia viena kitos marmurinėmis plokštėmis yra apdengtos kelios kapavietės ir laidojant šalia kasama duobė, metamos žemės. Turbūt žmonės nori apsidrausti nuo galimų tokių apgadinimų“, – svarstė A. Griciuvienė.
Dažniausi kaltininkai – vėjas ir piktavaliai
Apie tai, kad gyventojai pradeda drausti kapavietes, kalbėjo ir „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Įmonės pateiktais duomenimis, dažniausiai kapavietes nuniokoja didelis vėjas bei piktavaliai asmenys. Vertinant paskutinių 7 metų tokio tipo žalas, vidutinė nuostolio išmoka siekė kone 700 eurų.
„Pastaruoju metu gyventojų turtas patyrė nemažų nuostolių dėl didelio vėjo, o jų artimųjų kapavietės – ne išimtis. Pasitaiko atvejų, kai nulūžęs medis ar jo šaka sudaužo antkapį, o griūnantis paminklas gali apgadinti ir greta esančią kapavietę“, – sakė „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius A. Juodeikis.
Taip pat pastebima, kad žmonės kapavietes įrengia subtiliau, populiarėja didelės granito plokštės. Tačiau joms įskilus taip pat tenka sumokėti nemažą sumą už jų sutvarkymą. Tokiu atveju draudimo apsauga padeda išvengti finansinių nuostolių.
Dažniau kreipiasi rudenį
„Susidomėjimas kapaviečių draudimu paprastai išauga laikotarpiu prieš ir po Vėlinių. Tai natūralu, nes, apsilankę prie artimųjų kapų, gyventojai neretai aptinka žalą ar fiksuoja kapavietės elementų vagystę“, – kalbėjo A. Juodeikis.
Draudimo apsauga taikoma stacionariems kapaviečių elementams, pavyzdžiui, paminklams, antkapiams, tvorelėms, suoliukams. Visgi, draudime galioja ir išimtys, pavyzdžiui, laikini mediniai paminklai arba neturintys pamato objektai nėra draudžiami.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, dažniausiai kapavietes draudžia vyresnio amžiaus gyventojai, daugiausia moterys.
Kapinių draudimas apima visus kapavietėje esančius paminklus, tvoreles ar kitus stacionarius statinius. Nuostoliai gali būti atlyginami daugiausia už 3 kapavietes, esančias bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje.
