vietą sugrąžintas Baltasis kryžius.
Šiandien publikacijų cikle „Seniūnai ir seniūnaičiai“ – Šerkšnėnų seniūnijos keturių seniūnaitijų – Šerkšnėnų, Žemalės, Plinkšių ir Rubikų – seniūnaičiai ir seniūnė. Su jais kalbėjomės apie praėjusių metų džiaugsmus ir rūpesčius, seniūnaitijų gyventojų veiklas bei šventes, puoselėjamas viltis, seniūnaitijų žmonių lūkesčius balsuojant už seniūnaičių kandidatūras.
Alina ČEKIENĖ,
Šerkšnėnų seniūnė:
– Seniūnijoje yra keturios seniūnaitijos: Šerkšnėnų, Žemalės, Plinkšių ir Rubikų. Bendruomenių daugiau – penkios: Šerkšnėnų seniūnijos bendruomenės centras, Žemalės, Plinkšių, Rubikų ir Skuodiškių.
Tiek seniūnaičiai, tiek bendruomenės puikiai sutaria. Visada organizuojame tik išplėstines seniūnaičių sueigas – kad ir bendruomenės žinotų visas problemas, naujienas, sprendimus, finansines galimybes. Todėl niekada nebūna nesusipratimų dėl projektinių lėšų paskirstymo, bendruomenės ir seniūnaičiai sutaria, kada ir kokiam projektui labiausiai reikia finansavimo. Susitariame: jei vieną kartą lėšos atitenka kažkuriai bendruomenei, kitą kartą bus pritarta kitos bendruomenės projektui.
Dar prieš šešerius metus sutarėme dėl lėšų paskirstymo keliams ir laikomės šio susitarimo, kad nebūtų taip, jog visos lėšos atitenka tik didiesiems kaimams. Norime, kad ir mažesni kaimai sulauktų kelių asfaltavimo. Iki šiol visuose kaimuose išasfaltuota bent po gatvę, kai kuriuose – po dvi. Didžiausiuose kaimuose, kuriuose blogesnė būklė, pavyzdžiui, Žemalėje, išasfaltuotos trys gatvės. Šioje srityje problemų visada yra gerokai daugiau nei finansinių galimybių, tačiau išdiskutavus, išsiaiškinus, apsvarsčius galimybes visi suprantame, kad vienų metų finansavimo nepakaks visiems.
Tiek seniūnaičiai, tiek bendruomenės dirba kartu, ypač daug bendruomenės prisideda prie įvairių renginių, švenčių organizavimo. Žemalės bendruomenėje jau tradicija tapo „Auksėne vobuola“, šventė „Į svečius pas Roką“. Jos pirmininkas Paulius Pocevičius ir seniūnaitė Kristina Osinskienė yra aktyvūs, visada stebi ir rūpinasi kaimo gyventojų reikalais.
Mažiausia, tačiau labai vieninga bendruomenė – Skuodiškių kaimo, jai vadovauja Kristina Bėkštienė.
Oficialiai atskiros seniūnaitijos čia nėra, kaimas priklauso Šerkšnėnų seniūnaitijai (seniūnaitė Valerija Norvaišienė). Skuodiškių kaimo gyventojai po truputį kuria savo teritorijos kiemelį, statosi bendruomenės buveinę, dalyvauja įvairiuose renginiuose. Jų teritorija, puošiama įvairių švenčių proga, patraukia ne vieno dėmesį. Jau grožėjomės ir šviečiančių moliūgų, ir zuikių, ir eglučių gatve… Žmonės ir iš kitų kaimų kviečiami užsukti paragauti karštos arbatos, pasigrožėti Skuodiškių bendruomenės idėjomis. Ir užsuka, nes gyvenvietė yra prie pagrindinio kelio į Plungę. Malonu girdėti gražius atsiliepimus.
Plinkšių bendruomenė įgyvendino ne vieną projektą: kaime atsirado nauja vaikų žaidimų aikštelė, sutvarkytas sporto aikštynas, pastatytas riboženklis „Plinkše“. Bendruomenės pirmininkė Dalia Strikaitienė vadovauja jau kelias kadencijas iš eilės. Ji daug metų dirba paštininke, nuolat aplanko kiekvieną žmogų, žino plinkšiškių bėdas ir pagal galimybes padeda jas spręsti. Plinkšės – labiausiai nutolęs nuo seniūnijos kaimas, tačiau aktyvus seniūnaitis Edvardas Mineikis visada pasiruošęs pagelbėti. Edvardas prisideda prie Plinkšių ežero pakrantės valymo darbų, rūpinasi kaimo infrastruktūra. Dažnai užsuka į seniūniją – informuoja apie esamas problemas, pasitariame, planuojame, kaip jas spręsti.
Rubikų bendruomenei vadovaujanti Rūta Narmontienė yra ir Šerkšnėnų bendruomenės centro pirmininkė, be to, dar ir Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjungos vadovė. Jos dėka seniūnijos kaimuose įgyvendintas ne vienas projektas.
Svarbiausias pernykštis darbas Šerkšnėnuose – išvalėme maudyklos pakrantę, atvežėme smėlio. Rubikiškiai gražiai sutvarkė bendruomenės namus, juose arba lauko erdvėse vyksta šventės, renginiai. Svarbiausia – bendruomenė yra pirmoji pagalbininkė juos organizuojant.
Būtent šioje bendruomenėje gimė kalėdinio pašto idėja, jos pavyzdžiu pasekė ir kitos.
Monika Būtienė seniūnaite išrinkta pirmą kadenciją. Šiuo metu augina dvynius. Nors prie darbų prisideda pagal galimybes, mums džiugu dėl jos gražios didelės šeimos.
Šerkšnėnų seniūnijos bendruomenės centras vienija visas seniūnijos bendruomenes. Ilgametė seniūnaitė V. Norvaišienė Šerkšnėnuose – nuo jaunystės laikų, ji čia pažįsta kiekvieną žmogų, yra aktyvi visų renginių dalyvė. Dabar ir pagrindinis personažas – Bobutė – tradicija tapusioje „Bulvių fiestoje“.
Apibendrindama galiu pasakyti, kad nėra atskiro seniūnaičių gyvenimo, visi seniūnaičiai priklauso bendruomenėms ir visi kartu dirba. O jų rezultatus vertiname seniūnijos lygmeniu.
Noriu padėkoti visiems seniūnaičiams, bendruomenių pirmininkams ir visiems seniūnijos žmonėms, įstaigų ir seniūnijoje esančių įmonių vadovams, ūkininkams už nuolatinę pagalbą.
Kviečiu: mokėkime džiaugtis ir mažais pasiekimais, nes iš to susideda visas mūsų didelis gyvenimas. Būkite sveiki ir didžiuokitės savo darbais!
Valerija NORVAIŠIENĖ,
Šerkšnėnų seniūnaitijos vadovė:
– Sunku pačiai pasakyti, kodėl būtent mane nuo 2019-ųjų žmonės išrinko seniūnaite. Gal žinojo, kad sąžiningai atliksiu savo pareigas. O gal dėl to, kad randu bendrą kalbą su seniūnijos žmonėmis, esu bendraujanti, kiek įmanoma stengiuosi padėti išspręsti jų problemas, bėdas. Man svarbus kiekvienas čia gyvenantis žmogus. Todėl stengiuosi ne tik pati dalyvauti visuose renginiuose ir veiklose, bet įtraukti ir kuo daugiau žmonių. Taip pat stengiamės nepamiršti senyvo amžiaus žmonių, kurie gyvena mūsų kaime. Kiekvienas žmogus yra mūsų seniūnijos dalis.
Organizuojame įvairių renginių: „Vasaros spalvų paletę“, „Bulvių fiestą“, „Moliūgų šventę“, „Helovino šventę“, kuri vyko Skuodiškių kaime, Kopūstienės virimo čempionatą Tirkšlių pušyne.
Manau, kad visus sumanymus pernai įgyvendinome. Šiais metais jau naujus rikiuojame.
Kristina OSINSKIENĖ,
Žemalės seniūnaitijos vadovė:
Seniūnaite esu išrinkta nuo 2016 metų, apie tai, kaip man sekasi, geriausiai galėtų atsakyti Žemalės kaimo gyventojai. Man pačiai sunku save vertinti. Per šį laikotarpį buvo visokių situacijų. Būdama Žemalės kaimo žmonių balsu, stengiuosi išgirsti, suprasti, reaguoti ir „pastovėti“ už jų interesus, todėl kartais esu priversta kai kurioms institucijoms pateikti ir nepatogių klausimų.
Nežinau, ką manyje mato gyventojai ir ko iš manęs tikėjosi ar tikisi, bet esu labai dėkinga jiems už šį pasitikėjimą. Tikiuosi, kad per tuos metus pateisinau jų lūkesčius ir, svarbiausia, jų nenuvyliau.
Kalbant apie veiklas, reikia akcentuoti, kad rimtesnius projektus įgyvendina Žemalės kaimo bendruomenės taryba, kuri yra aktyvi ir rūpinasi gyventojų interesais. Tad viskas daug paprasčiau išsprendžiama, kai šalia yra stipri komanda, kuri visada pasiruošusi padėti. Tai ir Žemalės kaimo bendruomenės taryba, bendruomenės vadovas Paulius Pocevičius, mokyklos bendruomenė, mūsų seniūnė ir apskritai visi bendruomenės žmonės.
Žemalės kaimo žmonės yra labai aktyvūs, darbštūs, organizuoti ir visuomeniški. Viena nesugebėčiau visko matyti ir sutvarkyti laiku, jei ne jų pagalba. Mūsų žmonės visada noriai ir aktyviai padeda, neretai paremia net asmeninėmis lėšomis. Galiu tik pasidžiaugti: jei imamės kokio darbo ar projekto, visi suremiame pečius. Todėl ir rezultatų yra.
Viena iš įstabiausių mūsų kaimo švenčių – Šv. Roko atlaidai. Kita – „Į svečius pas Roką“, kuri vyksta kiekvienais metais po Žolinių rugpjūčio mėnesį. Organizuojame šias šventes visi: ir gyventojai, ir bendruomenės taryba. Patį didžiausią ir nematomą darbą atlieka, žinoma, kultūros darbuotojai.
Kas lankosi mūsų šventėse, žino, kad mūsų kaimo svečius pasitinka iš šiaudų padarytos skulptūros, kurios ne vieną priverčia sustoti ir įsiamžinti nuotraukose. Sulaukiame daug atvykstančių žmonių, todėl drąsiai galime sakyti, kad esame svetingi šeimininkai.
Žemališkiai gali pasidžiaugti tradicija tapusia kaimo švente „Auksėne vobuola“, kai už nuopelnus, išskirtinumą ar drąsą kaimo gyventojai nominuojami auksiniu obuoliu. Tokios šventės mus dar labiau suartina.
Kalbant apie 2022-uosius, nuodėmė būtų nepaminėti liepos 5-osios vakaro. Šventę tuokart pavadinome „Balta vakarienė“. Tą vakarą buvo šventinamas Baltasis kryžius, kuris buvo restauruotas ir sugrąžintas į ankstesnę vietą. Vėliau „baltasis“ vakaras „nusikėlė“ į Žemalės parką, kur skambėjo kultūros darbuotojų atliekamos dainos. Žemališkiai nusprendė, kad kiekvienais metais liepos 5-ąją mūsų Žemalės kaimo parkas „alsuos“ balta spalva, suburdamas gyventojus baltai vakarienei.
Gyvenimas – ne vien šventės. Kartais jis mums pateikia skaudžių išgyvenimų. Vienas iš skaudžiausių praėjusių metų įvykių – gaisro sunaikinti mūsų kaimo gyventojo namai. Žemališkiai ir Šerkšnėnų seniūnija jam suteikė pagalbą.
Su tokiais žmonėmis, kokie gyvena Žemalėje, visos veiklos yra lydimos sėkmės. Didžiuojuosi, kad esu šios bendruomenės dalis.
Edvardas MINEIKIS,
Plinkšių seniūnaitijos vadovas:
– Seniūnaičiu mane išrinko nuo pat pirmų dienų, kai tik pareigos atsirado. Ši mano kadencija – paskutinė. Nors seniūnė kalbina ir kalbina, tačiau nebeturiu laiko, kada tuo užsiimti. Juk viskas neina taip kaip sviestu patepta – reikia ir prakaito išlieti. Nori kažką daryti, tai turi ir žmonių surasti. Darbo biržos siunčiami pagalbininkai juk baigėsi… Tuo labiau kad šiuo metu ir prisiglausti nebeturime kur, nes lopšelį-darželį, kur bendruomenė rinkdavosi, pardavė. Kai suremontuos buvusią kolūkio kontorą, vėl turėsime, kur susirinkti.
Tad kas čia žino, kodėl manimi pasitikėjo… Gal, kad pateisinu jų lūkesčius. Iš kitos pusės, kad ir tų konkurentų nebuvo. Tik vieną kadenciją. Niekas nenori būti seniūnaičiu, nes čia juk reikia dirbti, gaišti savo laiką, savų finansų aukoti. Tik taip gali kažką nuveikti.
Senokai puoselėjome idėją pastatyti žemaitišką Plinkšių riboženklį. Planavome, ieškojome rėmėjų. Ir ąžuolo juk reikėjo kažkur gauti… Bet, kai pats elgiesi žmoniškai, atsiranda geranoriškų žmonių. Daug padeda ūkininkai. Prisireikia traktoriaus ar pakrovėjo, o kur eisi prašyti, jei ne pas juos? Niekada nėra atsisakę.
Ir pastatėm pernai tą riboženklį. Pasėjome žolę. Tik nespėjome medeliais ir gėlėmis apsodinti. Medeliai jau nupirkti, pavasarį tai ir padarysim.
Ir vasaros laukiame, nes jau tapo tradicija švęsti Jonines. Kartais ir su Senelių globos namais darome bendras šventes. Kartais ne tik švenčiame su jais, bet ir „prikimbame“ prie darbų. Žodžiu, pasidarome, ką sugalvojame. Kadangi gerai ir be konfliktų sutariame su seniūnija, viskas vyksta sparčiau.
Dabar mums svarbu kuo greičiau įsikurti toje buvusioje kolūkio kontoroje. Suremontuos, bet juk reikės kažkokių baldų, tad vėl teks ieškoti rėmėjų. Be to, ir aplinką susitvarkyti reikės. Tikimės, kad tai įvyks šiais metais, nors nieko negali žinoti, kaip viskas bus realiai.
Apmaudu tik, kad mūsų seniūnaitijoje žmonės gan uždari, sunku priprašyti, kai reikia. Mato, kad dirbi, galėtų pasisiūlyti padėti… Deja. Turi prašyti, maldauti… Tik būrelis nuolatinių pagalbininkų niekada neatsisako, padeda. O kritikuojančių vis tiek atsiranda.
Monika BŪTIENĖ,
Rubikų seniūnaitijos vadovė:
Rubikų seniūnaite esu nuo 2020-ųjų vasario. Pradžia visada sunki, kol apšyli kojas. Bet turim puikią Rubikų kaimo bendruomenės pirmininkę, su ja daug ką galima nuveikti.
Kai mane išrinko seniūnaite, Rubikuose buvau naujokė, manau, gal tai žmonėms ir patiko, plius mano iniciatyvumas ir tuomet, kai nebuvau seniūnaite.
Praėję metai man buvo šiek tiek ramesni, gimus dvynėms dukrelėms, daugiau laiko ir dėmesio dabar skiriu joms.
Kadangi esu glaudžiai susijusi su aplinkosauga, stengiuosi mūsų seniūnaitijos gyventojus įtraukti į įvairius projektus, skatinančius saugoti aplinką. Renkame nebenaudojamą buitinę techniką, kurią pridavę atliekų tvarkytojams laimime prizus bendruomenei. Organizavome aplinkosauginę ekskursiją į Plungę ir Telšius. Taip pat buvome pasikvietę visuomenininką, kūrybinių dirbtuvių įkūrėją Giedrių Bučą, jis daug pasakojo apie aplinkos išsaugojimą, atliekų rūšiavimo svarbą.
Norisi, kad visada seniūnaitijos gyventojai maksimaliai įsitrauktų į veiklas ir prisidėtų prie mūsų kaimo gerovės.
Kalbėjosi Kristina JUSTAUDIENĖ
Nuotr. iš asmeninių archyvų
