Kovo 16-oji Lietuvoje paskelbta Knygnešio diena. Tą dieną prieš 170 metų gimė vienas žymiausių Lietuvos knygnešių Jurgis Bielinis.
Daug knygnešių lietuvišką spaudą platino ir Mažeikių rajone.
Uždraudė lietuviškus rašmenis
Po 1863 metų sukilimo carinė Rusija visais būdais stengėsi palaužti lietuvių dvasią ir numalšinti jų tautiškumą. Vienas tokių būdų – 1864 metais prasidėjęs lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas: spaudą, knygas tada buvo galima leisti tik rusiškais rašmenimis, vadinamąja kirilica.
Spaudos draudimo metais Lietuvoje atsirado tokie terminai kaip daraktorius, knygnešys.
Daraktoriai – liaudies mokytojai – slapta mokydavo mažas grupeles vaikų. Jiems reikėjo lietuviškų leidinių, tad į pagalbą atėjo knygnešiai, iš Mažosios Lietuvos gabenę lietuviškus raštus ir platinę juos visoje Lietuvoje.
Kaip ryškiausias knygnešio prototipas į lietuvių tautinio judėjimo istoriją yra įėjęs J. Bielinis, knygnešių judėjimą organizavęs Panevėžio apylinkėse. Šio knygnešio gimtadienis ir yra data, kai minima Knygnešio diena.
Žymiausi knygnešiai
Aktyviai knygnešiai dirbo ir Mažeikių apylinkėse – jų čia priskaičiuojama beveik šimtas. Rajone dar buvo per dvidešimt draudžiamosios lietuviškos spaudos bei knygų platintojų, kai kurie iš jų užsiėmė ir daraktoriavimu.
Plačiau skaitykite laikraštyje.
