Praėjusią savaitę paminėtas Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės (ŠVLVVG), telkiančios ir remiančios vietos iniciatyvas stiprinant socialinį bei ekonominį potencialą Mažeikių rajone, jubiliejus.
Per du dešimtmečius strategijoms ir tarptautiniams bei tarpteritoriniams vietos gyventojų gyvenimo kokybę gerinantiems projektams įgyvendinti organizacija gavo ir paskirstė daugiau nei 7,5 mln. eurų. Šiomis lėšomis finansuoti bendruomenių, viešieji, verslo projektai, mokymai, gerosios patirties pasidalijimo išvykos.
Truputis istorijos ir dabarties
Tikriausiai dažnas rajono gyventojas yra girdėjęs pavadinimus Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė, vietos veiklos grupė. Tik gal ne kiekvienas galėtų pasakyti, ką jie reiškia.
Vietos veiklos grupe (VVG) vadinama iš bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų, verslo, savivaldybės atstovų sudaryta asociacija. VVG rengia ir įgyvendina bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas – kartu su vietos bendruomene parengtus dokumentus, kuriuose išnagrinėti gyventojų ir teritorijos vystymosi poreikiai, potencialas, suformuluoti vystymosi tikslai, uždaviniai ir numatyti vykdytini veiksmai. Strategijoms įgyvendinti skiriamos lėšos.
ŠVLVVG buvo įsteigta 2004-ųjų rugsėjo 10 dieną. Steigimo sutartį tų pačių metų rugpjūčio 8 dieną pasirašė Anita Avdaljan, Genoveita Gricienė, Rūta Končiutė.
Per dvidešimt metų, kai asociacija veikia, jai vadovavo trys pirmininkės – A. Avdaljan (2004–2007), G. Gricienė (2007–2008), o dabartinė pirmininkė Loreta Rubežienė pirmininko pareigas eina nuo 2008 m.
Asociacijos valdybą sudaro 11 žmonių. Valdyboje – vietos valdžios ir verslo, bendruomenių atstovai. Vietos veiklos grupėje – 29 nariai (taip pat vietos valdžios, bendruomenių ir verslo atstovai) bei 3 darbuotojai, kurie administruoja vietos projektų įgyvendinimą, konsultuoja pareiškėjus, rengia valdybos posėdžius, kviečia visuotinius narių susirinkimus.
Tikslas – gerinti gyvenimo kokybę
Per 20 ŠVLVVG gyvavimo metų Mažeikių rajone įgyvendintos trys strategijos, parengta ir finansuota ketvirtoji – 2023–2027 m. vietos plėtros strategija.
Visų jų tikslas – finansuojant bendruomenių, viešuosius, verslo projektus, mokymus, gerosios patirties pasidalijimo išvykas gerinti kaimų gyventojų gyvenimo kokybę.
Pirmoji strategija, apėmusi 2006–2008 metus, vadinama „Bandomąja integruota strategija“ arba „bendruomenių paskatinimo laikotarpiu“. Tuo metu mūsų rajonui skirti 147,2 tūkst. eurų, už kuriuos įgyvendinti 29 vietos projektai.
Anot L. Rubežienės, strategija buvo skirta suaktyvinti to meto kaimų bendruomenių veiklą.
„Kai pradėjome važinėtis į bendruomenes ir kalbėti apie tai, kad pareis pinigai, kad bus įgyvendinamos strategijos, projektai, žmonės buvo skeptiški. Paskui, kai gavome pusę milijono litų, atrodė, kad tai labai dideli pinigai. Tada jau žmonės pradėjo teikti paraiškas, ir, gavę finansavimą, ėmė įgyvendinti nedidelius projektėlius. Bet, svarbiausia, patikėjo: geros idėjos gali būti finansuotos, įgyvendinus projektus galima keisti, gerinti gyvenamąją aplinką“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad, rengiant pirmąją strategiją, buvo taikomi didžiuliai reikalavimai, o žinių ir patirties, kaip, ką daryti, nebuvo. Todėl pradžia buvo sudėtinga.
Nuo infrastruktūros gerinimo iki paramos verslui
Antrosios, 2008–2014 m. įgyvendintos vietos plėtros strategijos projektams skirta 2,6 mln. eurų.
Šiais pinigais finansuoti 55 ne pelno ir 16 pelno projektų (pelno projektai rajone sukūrė 51 darbo vietą).
„Kai pradėję rengti antrąją strategiją su konsultantais ėmėme važinėtis po seniūnijas ir kalbėti su jose veikiančių bendruomenių atstovais apie tai, ko jiems reikia, ko trūksta ir ką įgyvendinus projektus būtų galima pagerinti, žmonės jau aktyviau įsijungė. Tad antrąją įgyvendintą strategiją galima vadinti rimta, infrastruktūrine“, – kalbėjo ŠVLVVG pirmininkė.
Minimu laikotarpiu ne tik pareiškėjai, bet ir pati ŠVLVVG įgyvendino keletą projektų, susijusių su potencialių pareiškėjų, vietos veiklos grupės narių gebėjimų ugdymu, aktyvumo skatinimu, telkimu vietos plėtros strategijai įgyvendinti, meno sklaida.
Trečiąją, 2015–2023 m. įgyvendintą vietos plėtros strategiją galima pavadinti „ekonomikos strategija“. Šiuo laikotarpiu 24 ne pelno ir 29 pelno projektams įgyvendinti buvo skirta 2,9 mln. eurų. Per 70 proc. paramos skirta verslo, dviem „Sumanaus kaimo“ ir dviem pačios vietos veiklos grupės tarptautiniams projektams finansuoti.
Teikiantieji verslo projektų paraiškas dažniausiai perka įvairią techniką, stakles, o norėdami gauti paramą, įsipareigoja kurti darbo vietas ir jas išsaugoti 3 metus.
Dabar mūsų rajone įgyvendinama ketvirtoji vietos plėtros strategija, apimanti 2023–2027 metus. Jai įgyvendinti skirtos paramos suma: 1,5 mln. eurų. Jau sulaukta pirmųjų verslo, bendruomeninių organizacijų projektų. Kokie bus rezultatai, kuo tuos projektus įgyvendinus pagerės rajono kaimuose gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė, paaiškės vėliau.
Labiausiai įsiminę projektai
L. Rubežienė pasakojo, kad per dvidešimt ŠVLVVG gyvenimo metų kaimiškosiose mūsų rajono vietovėse įgyvendinta iš tiesų daug ir labai įvairių projektų.
Pašnekovei į atmintį įstrigo pačios vietos veiklos grupės drauge su partneriais iš Akmenės, Joniškio rajonų įgyvendintas teritorinis projektas „Venta, Skaistgirys, Tirkšliai – buriamės bendrai veiklai“. Įgyvendinant projektą Tirkšlių pušyne įrengta estrada, tinklinio aikštelė, treniruokliai, suoliukai.
„Labai vargome, kol gavome leidimą pušyne statyti vasaros estradą. Tai buvo vargo projektas, tačiau, man atrodo, jis yra labai sėkmingas ir tai, kas jo metu padaryta, sukurta, žmonių labai naudojama“, – mintimis pasidalijo pašnekovė.
Ji pasakojo, kad, kalbant apie pareiškėjų pateikiamus ir, gavus finansavimą, realizuojamus projektus, visada džiugina Renavo dvaro sodyboje įgyvendinami sumanymai.
Dabar laukiama Viekšnių kultūros centro projekto rezultatų – Viekšniuose rengiama interaktyvi edukacija apie molį, keramiką.
„Manau, šis viekšniškių projektas bus sėkmingas. Toks, koks yra Urvikių kultūros centro „Duonos kelias“. Už projektines lėšas Kultūros centre buvo nupirkta ir įrengta duonai kepti reikalinga krosnis. Džiugu, kad krosnies įsigijimu projektas nesibaigė, gyvuoja daug metų“, – pasidžiaugė L. Rubežienė.
Svarbu, kad padeda, o ne trukdo
Pašnekovė, apibendrindama dvidešimt ŠVLVVG veiklos metų, visų pirma džiaugiasi sutiktais žmonėmis: tais, kurie kadaise dirbo ir dabar dirba vietos veiklos grupėje, ir tais, kurie ne trukdė, o padėjo.
„Kituose rajonuose yra tekę matyti pavyzdžių, kai ten veikiančioms vietos veiklos grupėms dirbti trukdė vietos valdžia. Pavyzdžiui, jei iš asociacijos valdybos atšaukiami savivaldos atstovai, viskas stoja – nebegalima vertinti paraiškų, nes vertinime privalo dalyvauti visi atstovai.
Mūsų rajone tokių situacijų nebuvo.
Visiems, kurie per tuos dvidešimt metų vienaip ar kitaip prisidėjo prie ŠVLVVG veiklos, – labai ačiū“, – apibendrino ŠVLVVG pirmininkė L. Rubežienė.
Nuotraukos iš ŠVLVVG archyvo
Užs. nr. REB-15467
