Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
Daugiau nei tris mėnesius Sedoje ieškoto devyniolikmečio Simono Klemenio kūną, įšalusį lede, rado patys tėvai. Nuojautos vedami jie atėjo prie elektrinės, esančios Varduvos upėje, ir pastebėję ledo paviršiuje batą, iškvietė specialiąsias tarnybas. Ištraukus kūną iš drabužių ir rastų dokumentų artimieji suprato, kad tai Simonas, kuris dingo dar praėjusiais metais, naktį iš lapkričio pirmosios į antrąją, po klasės draugų susitikimo.
Nors Varduva ir grąžino jaunuolio kūną, Sedos miestelyje ramybės nėra.
Pakluso nuojautai
Renavo kaime gyvenantiems Simono tėvams nežinomybės metas baigėsi. Jie daugiau nei tris mėnesius ieškojo savo sūnaus ir iki paskutinės minutės vylėsi, kad jis dar yra gyvas. Tėvai su artimaisiais, kaimynais ir pažįstamais visą tą laiką nenuleido rankų ir ieškojo jaunuolio – po kelis kartus išnaršydami tas pačias vietas.
Paieškų nebuvo nutraukę ir policijos pareigūnai, tačiau visos jos buvo bevaisės. Iki trečiadienio vakaro.
Tą dieną tėvai su kitais artimaisiais vėl leidosi į paieškas ir pasuko prie elektrinės, esančios prie Varduvos upės, už kelių kilometrų nuo Sedos miestelio.
„Santarvei“ paklausus Simono mamos Renatos, kodėl jie sūnaus ieškojo būtent toje vietoje, moteris atsakė, kad važiuoti ten pastūmėjo nuojauta.
Išsikvietė pareigūnus
Kurį laiką pavaikštinėję Varduvos pakrante dingusio vaikino artimieji pastebėjo upėje, netoli elektrinės, ledo paviršiuje įšalusį batą.
Šalia elektrinės gyvenanti ir teritoriją prižiūrinti Joana „Santarvei“ sakė, kad batą buvo bandyta pakrapštyti pagaliu.
„Paprastai į gaudyklę, esančią šalia elektrines, patenka visokių šiukšlių, šakų, būna ir batų. Vienas iš vyriškių, atėjusių kartu su tėvais, pabaksnojo šį batą pagaliu. Tuomet supratome, kad tai ne tuščias batas…“ – pasakojo Joana.
Įtarę, kad čia gali būti tai, ko taip ilgai buvo ieškota, artimieji kreipėsi į policiją ir ugniagesius. Į įvykio vietą buvo iškviestas Sedos ugniagesių gelbėtojų ekipažas. Kadangi kūną reikėjo išlaisvinti iš ledo, buvo iškviesti ir Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai.
Liudininkų teigimu, jiems gana sunku buvo prieiti prie jaunuolio kūno ir jį ištraukti.
Artimieji atpažino
Ištraukus kūną iš drabužių, laikrodžio ir rastų dokumentų artimieji suprato, kad tai Simonas. Taip pat kišenėje buvo rasta piniginė su 180-čia litų.
Liudininkų, buvusių įvykio vietoje, teigimu, kai buvo ištrauktas kūnas, dėmesį patraukė ant Simono rankos vis dar veikiantis laikrodis. Dar didesnę nuostabą sukėlė laikrodžio rodoma data – 20 d., tik neaišku kokio mėnesio.
Laukia ekspertizės rezultatų
Mama Renata „Santarvei“ atviravo, kad suradus sūnaus kūną didelio palengvėjimo nepajutusi, nes iki pat paskutinės minutės buvo viltis, jog Simonas vis dar gyvas.
„Mes ir toliau laikomės nuomonės, kad Simonas negalėjo nusižudyti. Taip pat kategoriškai atmetame nelaimingo atsitikimo versiją. Dabar laukiame, kokie bus ekspertizės rezultatai“, – kalbėjo vyresniojo sūnaus netekusis moteris.
Ekspertų rezultatų laukia ir dauguma sediškių, nes tarp gyventojų sklando įvairių versijų, kaip ir kodėl dingo Simonas ir kodėl jo taip ilgai nebuvo galima rasti.
Tebekeliamos įvairios versijos
Kai kurie gyventojai įsitikinę, kad Simoną galėjo partrenkti automobilis ir slepiant pėdsakus jo kūnas įmestas į Varduvos upę netoli Sedos miestelio, kur šalia pagrindinio kelio eina upės savotiška kilpa.
„Abejoju, ar pats Simonas galėjo į kristi į upę, nes prie vandens lapkričio naktį tikrai nėra kas veikti. Todėl peršasi išvada, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių jis buvo įmestas į upę. O ar gyvas, ar miręs jis tuo metu buvo, turėtų atsakyti ekspertai“, – savo nuomonę dėstė Sedos seniūnas.
Vis dar neaišku, kaip jaunuolio kūnas atsirado šalia elektrines, nes praėjus kelioms dienoms po jo dingimo, kūno čia nebuvo. Joanos teigimu, Simono kūnas įstrigti prie elektrinės esančioje gaudyklėje galėjo tik po kurio laiko.
„Prieš prasidedant šalnoms paprašiau žento, kad ją išvalytų, nes buvo prisikaupę šiukšlių. Tai buvo rudens pabaigoje, jau po Simono dingimo. Tuomet viskas buvo išvalyta ir gaudyklė buvo tuščia“, – pasakojo Joana.
Buvo mestos pajėgos
Aiškinantis Simono dingimą buvo tikrinamos pačios įvairiausios versijos. Policijos pareigūnai reaguodavo į bet kokį pranešimą ir tikrindavo gautą informaciją net už Mažeikių rajono ribų. Buvo pasitelkti ne tik vietiniai kinologai su tarnybiniais šunimis, bet ir specialistai iš Vilniaus, Klaipėdos ir kitų rajonų. Ne vieną dieną apylinkes žvalgė sraigtasparnis.
Miškus ir vandenų pakrantes „šukavo“ vietiniai gyventojai kartu su policijos pareigūnais ir kariškiais. Ne kartą buvo naršyta ir ta vieta, kur dabar rastas dingusio vaikino kūnas. Tačiau visos pastangos tuomet buvo bevaisės.
Tėvai kreipėsi ir į ekstrasensus, tačiau ir tai nelabai tepadėjo, nes jų konkrečiose nurodytose vietose jaunuolio nebuvo rasta. Aiškiaregiai atspėjo tik tai, kad jaunuolio kūnas yra Varduvos upėje.
„Kažkiek ir ekstrasensai padeda, bet kaip parodė paskutinių dienų įvykiai, geriausiai vis dėlto nujaučia tėvų ir artimųjų širdys“, – susijaudinusi kalbėjo Renata.
Ji pasidžiaugė, kad visą tą laiką jautusi aplinkinių palaikymą ir norą padėti. Už tai esanti visiems dėkinga.
Jaunuoli mini geruoju
„Santarvės“ kalbinti žmonės apie Simoną atsiliepė tik geruoju. Jis buvo geranoriškas, visiems į pagalbą skubantis jaunuolis. Joana prisiminė, kad būtent jis pernai vasarą jai parvežė šieno.
„Geras vaikelis buvo, nieko blogo pasakyti negaliu. Padėdavo, jei tik ko reikėdavo. Pernai vasarą šieno parvežė. Tuomet dar pasakiau, kad ir kitą metą parveši. Tai jis atsakė, jei tik reikės, būtinai padėsiąs. Bet va, taip nutiko, kad jis tos kitos vasaros taip ir nesulaukė“, – susigraudinusi pasakojo Joana.
Anksčiau kalbinti Simono draugai ir pažįstami vienu balsu tvirtino, kad Simonas buvo draugiškas, mėgstantis sportuoti jaunuolis. Alkoholiu jis nepiktnaudžiavo.
Miestelyje tvyro nerimas
Sedos V. Mačernio gimnazijos direktorė Genoveita Gricienė sakė, kad žinia, jog rastas Simono kūnas, miestelį apskriejo žaibo greičiu ir pirmoji mintis, šovusi į galvą, buvo – ką dabar daryti?
„Iš tiesų dabar toks laikas, kai suplanuota yra daug renginių, skirtų Valentino dienai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir šimtadieniui. Iš pradžių buvo sumanyta viską sustabdyti ir atidėti, bet vėliau, viską ramiau apmąstę, nusprendėme nieko nekeisti. Tiesiog reikia gyventi toliau“, – sakė G. Gricienė.
Vos tik Simonas dingo, į jo paieškas buvo įsijungusi ir gimnazijos bendruomenė, buvo deginamos žvakutės. Direktorė dar pridūrė, kad nors Varduva ir grąžino jaunuolio kūną, miestelyje ramybės nėra.
„Nerimą kelia tai, kad nėra aiškios Simono dingimo priežastys. Nenorim apie tai galvoti, bet vis tiek peršasi mintys, kad dėl vaikino dingimo gali būti kalti vietiniai žmonės, kurie gyvena šalia mūsų. Todėl miestelis galės lengviau atsikvėpti tik tada, kai bus sudėti visi taškai šioje istorijoje“, – kalbėjo G. Gricienė.
Panašiai kalbėjo ir Sedos bendruomenės pirmininkė Vita Domarkienė.
„Baisu tai, kas įvyko šiomis dienomis miestelyje. Atsiradus Simono kūnui, palengvėjimo nėra. Atvirkščiai – įtampa gal net didesnė, nes daug kas turim vaikų ir nežinia, kaip kas gali nutikti. Palengvėjimas bus tik tada, kai žinosim visas Simono dingimo aplinkybes, nes dabar yra daugiau klausimų nei atsakymų“, – miestelio gyvenimą apibūdino bendruomenės pirmininkė
As irgi kai buvau 15-os metų dėl mergos bandziau pasikarti, bet nutrūko virvė.
ivedus i interneta 20d ismeta fotoaparatus, gal jis norejo ka pasakyt kad yra nuotraukos, o ir mob neranda…..
kur telefonas kodel niekas jo neranda!!! o gal kas yra tame telefone, gal kokios informacijos rastu , pvz nuotrauku, filmuotos medzegos….man labai keista kdl neranda…. gal skandinant ji tel ikrito i vandeni ir nebegalejo istrinti zudikai inforacijos kazkokios ,todel jo ir nerado salia kuno….ir ka tas laikrodis rodo gal ji rimtai kur laike, ir simonas tuo laikrodziu norejo ka pasakyt, na perduot zinute….kazkas cia labai yra pasistenges kad atrodytu kaip nusizude ir pns…netikiu….
Tavo sunus debilas jai del mergu reikia svaigintis ir t.t,tegul palieka ar mazai mergu pasaulyje,durniai tik tegali gala darytis del mergu:DDD
Rašote nesąmones, gal jūs nesveikas, viską suplakėte, o į klausimą taip ir neatsakėte. Kalbate apie kažkokius užsakovus, sugretinote su Kiesų pagrobimu, pagal jus atrodo, kad šio vaikino šeima kažkokie verslo magnatai ar politikos veikėjai? Man papriekaištavote, kodėl nepaklausiau taip, o ne kitaip? Iš karčios patirties puikiai žinau, kaip jaunas žmogus lengvai pažeidžiamas ,nes mano sūnus per meiles (mergina jį iškeitė į kitą) įklimpo į alkoholį, pradėjo rūkyti, gal ir svaiginosi, ir visai mažai betrūko iki skaudžios baigties. Ir ką jūs galvojate, ar gavau kokį atsakymą iš jo draugų, kas jam darosi, nors jie puikiai viską žinojo? Jauni žmonės nori būti stiprūs ir jiems atrodo, kad visas problemas jie ,,sugebės išspręsi patys“.
Tegul nesupyksta Simono draugai ir draugės, kurie pagal Facebook , turėtų žinoti, kas ten įvyko su juo spalio paskutinėm dienom t.y kažkur apie 20d . – tik jaunimas turėtų žinoti tokį žargoną ,,užstumimas“, gal tai ir nieko bendro neturi su jo dingimu, bet,…. nelaimingas atsitikimas irgi turi priežastis. Nepažinojau tavęs a.a. Simonai, tačiau tavo šeimą palietė žiaurus likimo smūgis. Stiprybės tėveliams – tiesa kartais gali būti labai skaudi.
Kodel stebejosi del veikiancio laikrodzio? Gal jis buvo atsparus vandeniui?
Tai dėl ko piktavaliai pasirinko būtent Simoną?
O aš manau, kad Simonas niekada nevartojęs alkoholio, nepasidavė draugų spaudimui ir išgėrė keletą taurelių. O po to bijojo pasirodyti toks tėvams, ėjo į Varduvą nusiprausti, kad išsiblaivytų, o tada ir įvyko tragedija, būkim realistais
Kokias ten tu , Laima , nesamones rasineji? Savo likimo ir gyvenimo kalviai mes patys .Nebuvo jam ten ko veikti prie upes ,cia tik zmogzudyste. Stiprybes ir istvermes jums teveliai.
Sveiki, mielieji. Liūdžiu su visais… Pasisakiau dėl Simono pagrobimo ir nuskandinimo „Lietuvos ryto“ svetainėse. Nesikartosiu. Tenoriu nuraminti Sedos šeimas: jūsų piktavaliai nekliudys. Piktavaliai ne iš jūsų tarpo. Jaunų žmonių dingimai dažnėja: panevėžietis „Vikondos“ direktoriaus sūnus Lukas Grikšas ir kiti. Kas dėl Simono, tai piktavaliai jo neapiplėšė. Beje, jūsų rašinyje nėra užuominos apie telefoną. Kur jis? Žudikai telefoną, manau, iš jo atėmė ir išjungė, galimai po to numetė šalia atvežto kūno. Žudikai ne būtinai yra plėšikai, kaip šiuo atveju. Skaitykite „Lietuvos ryte“ skaitytojų nuomones, ir gal daugiau paaiškės, už ką piktavaliai pasirinko būtent Simoną, o 2012-12-14 d. 18_metį Luką Grikšą. Linkiu jums ir Simono tėveliams ramybės ir tikėjimo, kad žudikai bus ieškomi. Telaimina jus Visagalis ir mūsų Prezidentė Dalia.
Ekspertai nustatė S.Klemenio mirties priežastį
Ričardas Vitkus 2014-02-14 17:41, atnaujinta 2014-02-15 15:22
Pirmiausiai užuojautos ir stiprybės tėveliams bei artimiesiems…
Pats tikrai nenusižudė, visiškai nepažystu šios šeimos, bet kažkodėl esu įsitikinusi, kad žudikai vaikšto aplink….ir dar nesuprantu vieno???Kokią širdį reik turėt tai padaryt…baisu ir tiek!
Kokius filmus žiūri jaunimas—tai turime išreikštą natūroj.Žemės rutulys dabar „didelis kaimas’ visos pasaulio skerdynės pateiktos šiuolaikinių informacinių technologijų , o išsigimėlių niekada netrūks.
Amžino atilsio jam su angeliukais…
Yra pas kiekviena is musu likimas. Kad ir kaip bebutu keistta ir skauda, bet jo vargselio a.a. Simono, butent toks.
Aisku, tevams niekas neatstos jokie zodziai ar uzuojautos, bet vistiek, vis lengviau bus gyventi, kad atsirado ir tures kapeli. Nuo mirties ir likimo negalime pabegti, galime tik pagaileti, kad per anksti ji pasisauke…..stiprybes teveliams, ir amzinaji atilsi Simonui.
Amžina ramybė…Užuojauta artimiesiems…Turės kapelį……Tik noriu paklausti ar yra dar vis tokių naivių ir tikinčių aiškiaregiais ? tipo aiškiaregys Vladas juk tikino, kad gyvas….
Tebunie lengva teviskes zemele! …………… Vieniems nueinant, kitiems pareinant………………..
Mielieji TĖVELIAI,laikykitės,nors lengva taip pasakyti.Stiprybės Jums.Bent jau turėsite kapą,ant kurio galėsite išsiverkti.Laikykitės iš visų jėgų.
„Žmonės netiki, kad jaunuolis paprasčiausiai paskendo. Daugelis mano, kad kažkas čia bus prikišęs rankas. Galbūt namo einantį vaikiną partrenkė mašina, o po to jis buvo įmestas į vandenį“, – vietinių žmonių įžvalgas portalui lrytas.lt persakė Sedos seniūnas Algirdas Grinkevičius.“ O taip, žmonės viską žino. Ypač žino kur dingo mergaitė. Žinojo. O dabar žino kaip viskas vyko. Tik kodėl niekas nežinojo kur jį rasti??
„Reporteris“: S.Klemenio dingimo istorijoje – naujos mįslės (I)
PAŽIŪRĖKIT 2013 – 11 – 19 LAIDĄ ,,PRIEŠ SROVĘ“ .
Simonui – A.T.A.
Artimiesiems – gili uzuojata.
Kaltiems – Dievo skirta bausme.
Mums visiems – ramybes ir susitaikymo.
ilsekis ramybeje Simonai uzuojauta namiskiams
Simonas, mano manymu buvo nuzudytas,o zudikas gerai apgalvojes kuna kazkur tai palaike(kaip sake ekstrasensai kokiam apleistam pastate),o po to kai praejo visas surmulys kuna imete i varduva.Kitaip cia negali ir buti
.Uzuojauta teveliams.
labai gaila vaikino, uzuojauta artimiesiems
Taip, mus visus labai prislegia žmogaus mirtis, o ypač artimojo ir kai ji netikėta.
Mums, gyviesiems mirtis reiškia išsiskyrimą, netekimą, begalinį liūdesį bei sielvartą, kurio nenuslopins patys gražiausi žodžiai…
O kas po mirties ?
Vieni tiki, jog gyvenimas ir po mirties tęsiasi, kiti abejoja, o tretieji tuo visiškai netiki…
Atsakymas į šį mums visiems aktualų klausimą jau yra. Ir jis paremtas ne bet kieno, o gerai žinomo medicinos pasaulyje mokslininko, gydytojo-reanimatologo Sam Parnia moksliniais tyrimais.
Šis mokslininkas nemažai metų tiria žmones grąžintus iš klinikinės mirties ar atsigavusius po komos.
Pernai buvo išleista mokslininko Sam Parnia knyga apie jo tyrimus ; ji išleista anglų kalba, dviem pavadinimais – „Erasing Death“ (JAV rinkai) ir „Lazarus Effect“ pasaulinei rinkai.
Knygoje daugiausia aprašomi žmonių grąžinimo iš klinikinės mirties medicininiai metodai. Taip pat yra aprašytas ne vienas pasakojimas, žmonių, kurie pergyveno klinikinę mirtį, ka jie jautė, ką matė ir t.t.
VISI, BE IŠIMTIES, šie žmonės teigė, jog matė savo gulintį kūną ant reanimacinio stalo ar lovoje, platoje: „Matau jog mano kūnas guli ten, aplinkui gydytojai… o aš esu čia…“.
Šis teiginys mums yra pats svarbiausias – po mirties žmogaus asmenybė išlieka, nežiūrint to, kad kūnas jau miręs ar jis klinikinės mirties būvyje.
Žmogaus siela (asmenybė) pamato visą savo gyvenimą, savo gerus ir blogus darbus, bei visas mintis, tačiau mato ne savo akimis, o tų, kurie matė jo gyvenimą, jo elgesį, jo darbus…
Visi tai pasakoję mini, jog jautė nuostabų laisvės ir gėrio jausmą, nebuvo jokios baimės ir teigė matę ir sutikę tai, ką mes žemėje gyvenantys vadiname Dievu.
Ne vienas atsigavęs po klinikinės mirties pakeitė savo gyvenimą kardinaliai, nes jis jau žino kas jo laukia.
—————————-
Jei bus norinčių paskaityti šią unikalią knygą, ją rasite čia (angų k., formatas .pdf ; .mobi):
http://www.dropbox.com/s/jvr8273ws7ag03z/Sam.Par nia_Erasing.Death.rar
Ė, kur tie ekstrasensai, kur dabar tie, kurie „oj, jis tikrai gyvas ir atsiras“?? Sakiau, kad taip ir bus. Sveiki atvykę į realybę.