Plečiantis išmaniųjų technologijų galimybėms, internetinė erdvė tampa ne tik kasdienio gyvenimo įrankiu, bet ir sudėtingų kibernetinių grėsmių lauku. Šiandien vartotojai, bendruomenės ir ugdymo įstaigos susiduria su nuolat kintančiomis sukčiavimo schemomis, socialine inžinerija, dezinformacija bei elektroninėmis patyčiomis. Apsisaugoti jau neužtenka vien pasyvaus atsargumo – būtinas nuoseklus individualaus ir bendruomeninio atsparumo stiprinimas.
Augantis sukčiavimo mastas ir kombinuoti metodai
Internetinio sukčiavimo mastas skaitmeninėje erdvėje sparčiai auga. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) karštosios linijos „svarusinternetas.lt“ statistika rodo, kad 2025 m. buvo gauta 120 pranešimų apie galimą sukčiavimą, o 2026 m. vien per pirmąjį ketvirtį sulaukta jau 37 pranešimų (daugiau nei 30 proc. praėjusių metų kiekio).
Sukčiavimo bangos dažnai suaktyvėja per šventes, savaitgaliais ar krizių laikotarpiais, kai visuomenės jautrumas padidėja. RRT Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė atkreipė dėmesį, kad sukčiavimo bangos dažnai sutampa su šventiniais laikotarpiais ar savaitgaliais, kai vartotojai reaguoja lėčiau, taip pat daugėja automatizuotų atakų ir bandymų išnaudoti aktualias visuomenės temas.
Be to, sukčiai efektyviausiai išnaudoja psichologinį spaudimą ir skubos jausmą. Tradicinius būdus (skambučius banko vardu, suklastotas nuorodas SMS ar socialiniuose tinkluose, netikras el. parduotuves) keičia kompleksinės, kombinuotos schemos, kai po žinutės seka skambutis, sustiprinantis manipuliaciją.
Socialinė inžinerija ir asmens duomenų apsauga
Kibernetiniai nusikaltėliai aktyviai taiko socialinę inžineriją – manipuliavimo strategiją, kuria siekiama išvilioti jautrius duomenis. Tai pasireiškia duomenų viliojimu (phishing), turto prievartavimu ar apsimetimu oficialiomis įstaigomis.
Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Informacinių technologijų skyriaus vedėja Lina Lelešienė pabrėžė, kad apie 60 proc. vartotojų apsipirkimui ir informacijos paieškai naudoja mobiliuosius įrenginius, kurie yra ne mažiau pažeidžiami nei kompiuteriai.
„Didėjant interneto paskyrų ir prijungtų įrenginių skaičiui, didėja ir nusikaltėlių galimybės. Interneto vartotojai susiduria su įvairiomis potencialiomis grėsmėmis, apie kurias dažnai nesusimąsto ir nė neįtaria“, – sakė ji.
Ekspertai rekomenduoja taikyti technines saugumo priemones: naudoti naujausias programų versijas, įjungti dviejų faktorių autentifikaciją, kurti bent 12 simbolių slaptažodžius su raidėmis, skaičiais bei simboliais, naudoti slaptažodžių tvarkykles bei daryti atsargines duomenų kopijas. Naršant būtina tikrinti, ar svetainė naudoja saugų protokolą (https://), ir vengti provokuojančių (clickbait) antraščių, kurios gali būti skirtos įrenginiui užkrėsti.
Kibernetinis saugumas švietimo sektoriuje
Mokyklos tampa patraukliais taikiniais dėl jose kaupiamų jautrių nepilnamečių asmens duomenų, pažymių ir sveikatos informacijos. NKSC duomenimis, 2024 m. švietimo sektoriuje fiksuoti 26 incidentai. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas nurodė, kad skaitmeninis raštingumas be saugumo žinių yra nepakankamas: „Mokyklos dažnai klaidingai vertinamos kaip mažai patrauklūs taikiniai kibernetiniams sukčiams, tačiau realybė yra kitokia. Jose tvarkomi nepilnamečių asmens duomenys, pažymiai, sveikatos informacija, socialiniai duomenys – tai jautrūs ir ilgalaikę vertę turintys duomenys.“
Viceministras akcentavo žmogiškąjį faktorių kaip dažniausią pažeidžiamumo priežastį ir primena, kad atsakomybė yra abipusė: programinės įrangos kūrėjai privalo užtikrinti saugius sprendimus, o mokyklos – saugų jų naudojimą, infrastruktūros (tinklo dalių) atskyrimą ir prieigų valdymą.
Vaikų saugumas ir tapatybė skaitmeninėje erdvėje
Vaikų bei paauglių saugumas internete reikalauja didelio tėvų įsitraukimo. Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaitė įspėjo, kad rizikos (patyčios, seksualinis viliojimas, algoritmų manipuliacijos) tapo sisteminės ir pasireiškia suaugusiesiems nematomose vaiko patirtyse: „Paprastai galvojame: vaikas yra namuose, jis – saugus, tačiau tai nebegalioja. Internete vaikas gali susidurti su rizikomis ir būti emociškai pažeidžiamas, net jei fiziškai yra šalia mūsų.“
Asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Rita Šukytė papildė, kad vaiko techninis sumanumas negarantuoja saugumo, nes technologiniai įgūdžiai nėra tas pats, kas kritinis mąstymas: „Vaikai dažnai greičiau perpranta pačią technologijų naudojimo logiką… Tačiau tai nereiškia, kad jie geriau supranta grėsmes, manipuliavimą ar pasekmes.“
Ekspertės rekomendavo kurti bendrą šeimos skaitmeninį susitarimą, riboti ekrano laiką (telefonai neturi keliauti į miego zoną), ugdyti supratimą naudojant „pėdsakų smėlyje“ metaforą (internetas nieko nepamiršta) bei stebėti elgesio pokyčius (ekrano slėpimą, nuotaikų svyravimus). Pirmieji asmeniniai įrenginiai vaikų rankose turėtų atsirasti ne anksčiau nei 13 metų.
Elektroninių patyčių specifika ir reakcija
Elektroninės patyčios išsiskiria anonimiškumu, negrįžtamumu ir gebėjimu žaibiškai išplisti įvairiose platformose („TikTok“, „Discord“, „WhatsApp“, žaidimuose „Roblox“, „Minecraft“). „Vaikų linijos“ kampanijos „BE PATYČIŲ“ koordinatorė Eglė Tamulionytė pabrėžė, kad didžiausia klaida – vaiko nubaudimas atimant įrenginį, kai šis prisipažįsta: „Vaikai dažnai nesikreipia pagalbos, nes mano, kad privalo susitvarkyti patys, arba netiki, jog suaugusieji apskritai gebės padėti.“
Nukentėjusiam vaikui rekomenduojama taikyti trijų žingsnių taisyklę: neatsakinėti, išsaugoti įrodymus (nekarpytas ekrano nuotraukas arba vaizdo įrašą su kontekstu) ir blokuoti agresorių. Taip pat svarbus mokyklos bendruomenės bei stebėtojų vaidmuo, nes patyčios klesti ten, kur auditorija tyli.
Netikros naujienos ir dezinformacija
Šiuolaikinėje aplinkoje plinta koordinuotos dezinformacijos kampanijos, pasitelkiančios botų armijas masinio palaikymo iliuzijai sukurti ir socialinių tinklų algoritmus, įstumiančius vartotojus į „informacinius burbulus“. Dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ vyresnioji analitikė Laima Venclauskienė nurodė, kad dezinformacija meistriškai išnaudoja prigimtinius žmogaus instinktus reaguoti į pavojų, todėl emocionali antraštė prikausto dėmesį greičiau nei sausi faktai. Tobulėjant dirbtiniam intelektui, kuriami rafinuoti vaizdo įrašų falsifikatai (Deepfake).
Anot jos, kritinis vertinimas turi remtis ne tik pačiu turiniu, bet ir kontekstu – kas yra šaltinis, kokie gali būti jo tikslai bei pateikiamos informacijos aplinkybės.
O norint atpažinti melagienas, būtina įvertinti savo emocinę būseną (ar žinia sukelia staigų pyktį, nerimą), patikrinti interneto adresą (ar nepakeista viena raidė), datą, autorių bei palyginti informaciją su kitais patikimais šaltiniais.
Bendruomenės atsparumas ir informaciniai incidentai
Regionų bendruomenės vis dažniau tampa tikslingų informacinių atakų taikiniais, kuriais siekiama supriešinti gyventojus ir diskredituoti valdžią. Lietuvos šaulių sąjungos 1016-osios kuopos vadas Donatas Giknius išskyrė tris puolimo požymius: masinį žinutės kartojimą (eskalaciją), spaudimą per bazines žmogaus reikmes bei oficialių šaltinių diskreditavimą: „Problema prasideda tada, kai žmonių baimė, pyktis ar nepasitikėjimas specialiai kurstomi tam, kad bendruomenė nebesiremtų faktais.“
Strateginės komunikacijos kuopos „Lapės“ šaulė Jolita Mažeikienė vadovams (seniūnams, įstaigų vadovams) iki krizės rekomendavo atlikti 5 „namų darbus“: turėti aiškų veiksmų planą (kas priima sprendimus, kas komunikuoja); pasiruošti alternatyvius komunikacijos kanalus; sutvarkyti techninį saugumą (2FA, slaptažodžiai, atsarginis administratorius); iš anksto pasiruošti pagrindinių žinučių šablonus; nuolat ugdyti bendruomenės informacinį atsparumą.
Paprasti gyventojai, pastebėję melą, turėtų pranešti nukentėjusiai įstaigai, naudoti socialinių tinklų raportavimo funkcijas, neįsitraukti į emocingus ginčus su botais komentarų skiltyje ir nedalyti nepatikrintos informacijos toliau.
Kur kreiptis nukentėjus ar pastebėjus pažeidimus:
Patyrus finansinių nuostolių ar susidūrus su teisine riba (šmeižtu, grasinimais): kreiptis į policiją (www.epolicija.lt).
Apie įtartinus atvejus, patyčias, vaikų seksualinį išnaudojimą ar kitą neteisėtą turinį: pranešti RRT interneto karštajai linijai (www.svarusinternetas.lt).
Kibernetinių incidentų ar įsilaužimų atvejais: informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (www.nksc.lt/pranesti.html).
Dėl patyčių žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose bei poveikio nepilnamečiams: kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (www.zeit.lt).
Karolina BALČIŪNAITĖ
