„Ventiškiai“ viešėjo mitų ir dievų žemėje

Mažeikių „Ventos“ pagrindinės mokyklos aštuonių atstovų delegacija lankėsi svetingoje Kretos saloje, kur vyko trečiasis projekto „Kartu už taiką: aktyvaus pilietiškumo skatinimas Europoje“ dalyvių susitikimas.Visą savaitę trukusios viešnagės metu „ventiškiai“ ne tik pristatė namų darbus komunikacinės kampanijos tema, bet ir keliavo po salą, susipažino su graikų mitologija, kultūriniu ir istoriniu paveldu, mėgavosi karšta saule ir išskirtiniais tautiniais valgiais.

Projekto partnerių mokykla, kurioje mokosi 320 mokinių, įsikūrusi miesto pakraštyje. Pirmąjį rytą mus pasitiko būrys smalsių mokinių – visiems buvo svarbu sužinoti, kas mes tokie, iš kur, ar jau spėjom ką nors pamatyti. Delegacijas sveikino ir šiltai priėmė mokyklos direktorius, mokytojai, projekto koordinatorius ir tėveliai. Puikus koncertas, kuriame skambėjo tradicinė Kretos muzika ir buvo atliekami liaudies šokiai, atskleidė folkloro skirtumus ir ypatumus.

„Mokykloje mus sutiko labai svetingai, mokytojai pavaišino tradiciniais patiekalais, o mokiniai džiugino savo laisvu bendravimu. Nors iš pradžių mums ir pasirodė, kad jų pamokos laisvesnės, tačiau sužinojome, jog mokinių žinios tikrinamos kasmet, laikant egzaminus, kurių būna apie 11. Atskirų dalykų ten mokomasi giliau, pvz., istoriją sudaro ne viena pamoka, o kelios – antikos istorija, Graikijos istorija, Odisėjo kelionių studijų pamokos ir t. t.“ – savo įspūdžiais dalijosi mokytoja Edita Driaudzikaitė.

 Mūsų mokinukai lankėsi pamokose, atliko įvairiausias užduotis, o graikų mokytojams liko tik skėsčioti rankomis ir girti mūsų vaikus, kurie stropiai, greitai ir be klaidų jas atliko. „Man labai patiko technologijų pamoka, nes ten atkuriama Graikijos istorija ir mitologija. Mūšiai, įžymūs žmonės, laivai ir dievai sukuriami lipdant, modeliuojant ir atrodo tokie tikroviški!“ – pasakojo Lukas. „Mes visi turėjome galimybę pagaminti po graikų karį, buvo labai įdomu,“ – jam antrino Vilius.

„Mano nuomonė apie Graikijos mokyklas buvo net labai gera, tačiau, kai pamačiau iš arti, lūkesčiai nepasiteisino, – savo mintis dėstė Tadas. – Didesnę pamokos dalį mokytojai bando raminti mokinius, tad laiko pamokai lieka nedaug… Manau, kad atvykę į Lietuvą mūsų partneriai pamatys visai kitokias mokymosi sąlygas bei galimybes ir norės mokytis pas mus.“

Be pamokų ir kitų su projekto veikla susijusių užduočių, visos šalys partnerės pristatė namų darbus, kuriuos atliekame tarp susitikimų. Tai lyg mini konferencija, kurios metu mokiniai ir mokytojai diskutuoja iš anksto pasirinkta tema, ją iliustruoja darbeliais ir pateiktimis.

„Labai didžiuojuosi savo mokiniais: Rugile, Tadu, Emilija, Viliumi ir Luku, kurie puikiai pasirodė pristatymo metu, patobulino savo anglų kalbos, istorijos ir geografijos žinias, – džiaugėsi anglų kalbos mokytoja Lina Čepauskienė. – Tik dalyvaudami projektuose  jauni žmonės įgyja pasitikėjimo savimi, išmoksta bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti kaip viena darni komanda.“

„Pirmą kartą teko būti labai oficialioje ceremonijoje. Ten jaučiausi lyg sapne. Patiko pasitikrinti savo anglų kalbos žinias, kurios, pasirodė, nėra jau tokios menkos“, – mintimis apie konferenciją dalijosi Tadas.

Apie projekto svarbą ir draugystę tarp tautų kalbėjo ir Retimno meras, kuris savo įtemptoje darbotvarkėje rado laiko pabendrauti ir pasidžiaugti projekto teikiama nauda jauniems žmonėms.

,,Nors mūsų šalys ir labai skirtingos – Jūs turite daug kalnų, jūrų ir saulės, mes – lygumų, ežerų ir lietaus, bet esame labai panašūs – ir Jūs, ir mes esame nuoširdūs, draugiški ir svetingi. Tuo įsitikinome mes viešnagės metu, tuo įsitikinsite ir Jūs, kai atvyksite į Lietuvą“, – dėkojo mokyklos vadovams, mokytojams, tėvams, projekto koordinatoriui už  nuoširdų priėmimą Retimno savivaldybėje direktorė Ramunė Badaukienė.

Aplankėme daug istorijos ir archeologijos muziejų. Heraklione žavėjomės Mino dinastijos eksponatais: freskų fragmentais, papuošalais, indais, statulėlėmis ir Festo disku. Knoso rūmuose – Mino civilizacijos laikų centre – prisiminėme legendą apie Minotaurą, Dedalą ir Ikarą, pavaikštinėjome įspūdingais Karaliaus Mino rūmų labirintais. Pabuvome Chanijoje, kur labiausiai sužavėjo senamiestis, didžiulė katedra, venecijietiškas uostas ir daugybė suvenyrų krautuvėlių.

Kreta garsi savo vienuolynais ir legendomis, puikiai išsaugotomis ikonomis ir įvairiais  sakraliniais dirbiniais. Buvo įdomu klausytis gidų ir vienuolių pasakojimų apie Arkadi ir Moni Prevelio vienuolynus, kurie mena salos gyventojų pasipriešinimo kovas su turkais.

Beje, salos gyventojų pavardės baigiasi priesaga – „-akis“, kuri išvertus į lietuvių kalbą reiškia „mažas“. Tokias priesagas prie Kretos gyventojų pavardžių „prilipdė“ turkų kariai.

„Man buvo labai gera, šilta, nes aplink buvo draugai, nuostabi gamta. Laukiu rudens, rugsėjo, kai vėl galėsiu sutikti tuos pačius žmones, kurie turi savitą kultūrą, papročius. Šeima, kurioje gyvenau, – nuostabi. Jie manimi rūpinosi lyg savu vaiku, todėl jų labai pasiilgsiu…“ – savo kelionės įspūdžiais dalijosi Rugilė. „Ši kelionė buvo viena geriausių, tad savaitė Kretoje praėjo labai greitai. Man būtų labai malonu sugrįžti dar kartą, nes ten gyvenantys žmonės tapo mano antrąja šeima“, – paantrino Emilija.

„Už šias nepakartojamas akimirkas norėtume padėkoti mokinių tėveliams, kurie rūpinosi, kad kelionėje nieko netrūktų ir kad galėtume pamatyti nepaprasto grožio šalį,“ – visų vardu dėkojo mokytojos.

Kad ir kaip norėtųsi sugrįžti į Dzeuso gimtinę, bet mintyse jau galvojame apie tai, kaip rugsėjo pabaigoje sutiksime projekto dalyvius net iš šešių šalių – Graikijos, Rumunijos, Turkijos, Lenkijos, Ispanijos, Portugalijos – Mažeikiuose. Norėtume, kad mūsų svečiai išsivežtų kuo geriausius prisiminimus apie mūsų miestą ir šalį, kad jie, kaip ir mes, grįžę iš projekto kelionės pasakotų apie tai, jog mažytė šalis prie Baltijos tapo jų antraisiais namais.