Socialinė darbuotoja: „Uždaryti duris ir atsiriboti neišmokau ir jau nebeišmoksiu“

Aringo ŠVELNIO nuotr.

Socialinio darbo pradininku laikomas Šv. Vincentas Paulietis, XVI amžiuje Prancūzijoje gyvenęs kunigas. Būtent jis žmones skatino vadovautis krikščioniškosios pagalbos principais: išalkusį pavalgydink, ištroškusį pagirdyk, ligonį aplankyk ir kitais.
Lietuvoje socialinio darbuotojo profesija nesena, tačiau skaičiuojama, kad šiuo metu socialinės pagalbos, švietimo, teisėsaugos institucijose dirba apie 6 000 šios srities specialistų.
Jau vienuoliktus metus rugsėjo 27-ąją minima profesinė šventė – Lietuvos socialinių darbuotojų diena.
Apie socialinio darbuotojo kasdienybę, džiaugsmus bei rūpesčius kalbėjomės su Vida Barkauskiene, Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų socialine darbuotoja, įstaigoje dirbančia jau daugiau nei dvidešimt metų.

Negailėjo gerų žodžių

Mintį pakalbinti būtent šią specialistę, globos namuose dirbančią nuo pat jų įkūrimo, pasufleravo įstaigos direktorė Birutė Vaičkienė.
„Turime nemažai socialinių darbuotojų ir tikrai labai gerų žmonių, atsidavusių ir puikiai dirbančių. Jokiu būdu nenoriu sumenkinti greta dirbančiųjų, tačiau ši moteris yra verta dėmesio ir gerų žodžių. Tai puiki, savo darbą suprantanti, vaikus mylinti specialistė“, – apie ilgametę įstaigos darbuotoją kalbėjo direktorė.
Pasak vadovės, darbas su tėvų globos netekusiais vaikais yra itin sunkus emociškai.
„Juk kitąkart ten kokį fizinį darbą atlikai, pailsėjai ir vėl gali eiti dirbti. Dirbant su vaikais nėra taip paprasta. Būna, kad Vida ir ašarą nubraukia, bet vėl apsisukusi eina, dirba, bendrauja, sprendžia iškylančias problemas“, – pasakojo B. Vaičkienė.

Iš pradžių dirbo darželyje

22-ejus metus Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namuose dirbanti V. Barkauskienė pradėjus pokalbį kuklinosi ir teigė, kad daugiau apie savo nueitą profesinį kelią galėtų papasakoti po ketverių metų. Tuomet, jeigu gyvenimas ir likimas visko nesudėlios taip, kaip jam atrodys esant teisinga, moteris išeis į pensiją.
„Kai tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute baigiau ikimokyklinio auklėjimo specialybę, iš čia nesu iškėlusi kojos. Prieš 35 metus atėjau dirbti į buvusį vaikų darželį „Žvaigždutė“. Su nostalgija prisimenu darželio laikus bei darbą su ikimokyklinio amžiaus vaikais“, – pasakojo V. Barkauskienė.

Pertvarka padiktavo pokyčius

Vėliau darželį reorganizavus, jo pastate įsikūrė Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namai. Iki tol darželyje su ikimokyklinukais vaikais dirbusios moterys ėmė dirbti su tėvų globos netekusiais vaikais ir buvo pradėtos vadinti auklėtojomis.
„Vėliau, pasikeitus įstatymams ir vykstant socialinės sistemos pertvarkai, turėjome tapti socialinėmis darbuotojomis, turėjome įgyti reikiamą išsilavinimą. Buvęs kolektyvas suskilo – dalis išėjo dirbti į kitus darželius, dalis likome. Pasiryžusieji likti dirbti globos namuose turėjo mokytis, įgyti reikiamą kvalifikaciją. Aš įstojau į Klaipėdos universitetą ir baigiau socialinio darbuotojo specialybę“, – apie pertvarkos padiktuotas sąlygas pasakojo V. Barkauskienė.
Permainos moterį nors ir baugino, tačiau neišgąsdino tiek, kad būtų nusprendusi ieškotis darbo  darželyje. Darbas globos namuose jai įdomus ir nemonotoniškas.
„Daugelis sako, kad mėgsta ramius vaikus, o aš visada linkau prie, sakykim, išdykusių, prie tokių, kurie visada yra įvykių sūkuryje“, – sakė socialinė darbuotoja.

Plačiau skaitykite šeštadienio laikraštyje.

3 Atsakymai į “Socialinė darbuotoja: „Uždaryti duris ir atsiriboti neišmokau ir jau nebeišmoksiu“”

  1. ISPANAI parašė:

    Miela Vidute mes visada dziaugiames Tave pamate,o cia medaus saukstas ,taip ir toliau .mes visi Tave mylime

  2. VIDA parašė:

    Ačiū už gražius žodžius, malonu, kad prisimenate.

  3. Birutė L. parašė:

    Smagu skaityti straipsnį apie Vidą, ji tikrai verta dėmesio. Man, kaip jaunai ikimokyklinio ugdymo specialistei
    pradėjusiai savo darbo pradžią l/d ,,Žvaigždutė“ ši, buvusi direktorės pavaduotoja išliko vadovo pavyzdžiu gebančiu suburti kolektyvą ,uždegti idėjomis, patikėti savo jėgomis, gebėjimais. Savo pavyzdžiu mokė suprasti ir myėti vaikus, visada rasdavo žodžių, kurie skatino prasmingai dirbti savo darbą. padėjo spręsti iškylančias problemas. Vida , sveikatos ir stiprybės Jums!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto