Virtualioje erdvėje knibžda daugybė grėsmių, apie kurias dažnas naudotojas nesusimąsto ir net nežino, kad jos egzistuoja. Tobulėjant technologijoms, kinta ir sukčiavimo būdai – jie tampa vis sudėtingesni, labiau užmaskuoti ir sunkiau atpažįstami.
Bendrinės sukčių ir sukčiavimo sąvokos pastaraisiais metais vis labiau plečia savo ribas ir apima vis daugiau skirtingų kenkėjiškų veiksmų. Todėl vien atsargaus elgesio internete nepakanka. Būtina imtis ir papildomų saugumo priemonių, kurios padėtų apsisaugoti nuo šiuolaikinių kibernetinių grėsmių ir sumažintų galimų nuostolių riziką.
Socialinė inžinerija reiškiasi skirtingomis formomis
Anot Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos, socialinė inžinerija – tai psichologija, grindžiama manipuliavimo strategija, kai siekiama apgaule priversti žmones atskleisti jautrius duomenis arba atlikti jų saugumui pavojingus veiksmus. Tokiose atakose užpuolikai dažnai pasitelkia žmogaus patiklumą, emocijas ar skubos, baimės jausmą, kad gautų neteisėtą prieigą prie informacijos, pinigų ar paskyrų.
Socialinė inžinerija apima įvairius metodus, kuriais siekiama išnaudoti žmonių silpnąsias vietas ir pavogti duomenis ar pinigus. Šios formos gali būti duomenų viliojimas (angl. phishing), personalizuotas viliojimas, jauko naudojimas, apsimetimas kitu asmeniu, atakos telefonu ar socialiniuose tinkluose, taip pat išpirkos reikalavimo programinė įranga ir turto prievartavimas.
Viena dažniausių formų yra, kai apsimetama oficialiomis įstaigomis ar įmonėmis ir siunčiami klaidinantys laiškai ar žinutės, prašant pateikti slaptažodžius ar kitą jautrią informaciją. Tokiais atvejais būtina visada tikrinti siuntėją ir informaciją oficialiuose šaltiniuose bei vengti skubotų veiksmų.
Gavus įtartinus laiškus ar žinutes, ypač jei jose raginama veikti skubiai ar pateikti asmeninius duomenis, svarbu išlikti ramiems, atsargiems ir kritiškai įvertinti jų patikimumą.
Būtina išlikti budriems
Psichologės, lektorės Giedrės Skupienės teigimu, naudojimasis antivirusinėmis programomis ir virtualiu privačiu tinklu (VPN) tapo šiuolaikine būtinybe. Didėjant kibernetinių grėsmių skaičiui, šios priemonės tampa itin svarbia kasdienės skaitmeninės saugos dalimi.
„Efektyvios antivirusinės programos padeda apsaugoti įrenginius nuo virusų ir kitų kenkėjiškų programų, kurios gali pažeisti asmens privatumą ir saugumą. VPN šifruoja interneto srautą, slepia vartotojo IP adresą ir taip padeda apsaugoti duomenis. Tai ypač aktualu naudojantis viešaisiais „Wi-Fi“ tinklais kavinėse, restoranuose, oro uostuose, viešbučiuose ar kitose viešosiose vietose“, – sako psichologė.
G. Skupienė taip pat ragina užtikrinti, kad išmaniuosiuose įrenginiuose yra įdiegtos naujausios programų versijos, nes atnaujinimai dažnai apima svarbias saugumo pataisas. Taip pat ji pabrėžė ir nuolatinio budrumo svarbą.
„Daugelis mobiliųjų programėlių prašo prieigos prie kontaktų, vietos ar kameros net tada, kai tai nėra būtina jų funkcijai. Todėl rekomenduoju reguliariai peržiūrėti leidimus ir apriboti nereikalingą prieigą“, – atkreipė dėmesį lektorė.
Įrenginius gali užkrėsti įvairios kenkėjiškos programos, tokios kaip virusai ar šnipinėjimo programos, leidžiančios nusikaltėliams nuotoliniu būdu valdyti kompiuterį ar vogti duomenis. Todėl ypač pavojinga diegti neaiškios kilmės programėles ar naudoti nepatikimas USB laikmenas.
Pateikiamos saugos rekomendacijos
Kibernetinio saugumo specialistai pateikia svarbiausias rekomendacijas, kaip apsisaugoti nuo duomenų vagysčių ir kitų kibernetinių grėsmių.
Pirmiausia patariama vengti lengvai atspėjamų slaptažodžių, kuriuose gali būti asmeninės informacijos, kurią nesunku sužinoti apie vartotoją. Tokie slaptažodžiai yra nesaugūs ir lengvai nulaužiami.
„Slaptažodžius turi sudaryti bent 12 ženklų: didžiųjų ir mažųjų raidžių, simbolių, skaičių.
Jei naudojate bendrą kompiuterį darbe ar mokykloje, nesaugokite prisijungimo duomenų naršyklėje ir visuomet atsijunkite po naudojimo“, – patarė G.Skupienė.
Rekomenduojama naudoti slaptažodžių tvarkykles, kurios sugeneruoja stiprius ir sunkiai atspėjamus slaptažodžius. Be to, būtina įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą. Dar viena svarbi taisyklė – kiekvienai paskyrai naudoti skirtingą slaptažodį. Tai sumažina riziką, kad įsilaužus į vieną paskyrą, bus pasiekiamos ir kitos.
Taip pat svarbu reguliariai daryti atsargines duomenų kopijas. Tai padeda išvengti didelių nuostolių netikėtai praradus informaciją. Jei įvyksta viruso ataka, įsilaužimas ar techninis gedimas, atsarginės kopijos leidžia greitai atkurti svarbius duomenis.
„Prieš įvesdami asmeninius duomenis, patikrinkite, ar svetainė naudoja saugų protokolą. Ji turėtų prasidėti „https://“, o ne „http://“. Venkite neaiškių ar mažai žinomų svetainių tiek naršydami, tiek apsipirkdami.
Prisiminkime, kad vaikai, paaugliai ir senjorai dažnai nepakankamai įvertina interneto pavojus, greičiau sutrinka. Todėl būtina su jais kalbėtis apie saugų elgesį internete ir galimas rizikas, naudojantis socialiniais tinklais ar žaidimais“, – pažymėjo lektorė.
Apibendrindama psichologė, lektorė G.Skupienė pabrėžė, jog rūpintis savo saugumu kiekvieną kartą prisijungus prie interneto būtina nepriklausomai nuo amžiaus. Supratimas apie galimas grėsmes ir tinkami saugumo įpročiai padeda užkirsti kelią kibernetinėms atakoms ir apsaugo mūsų skaitmeninę tapatybę.
Rugilė BALČIŪNAITĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
