Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Orai vis labiau vėsta, bet spalį dar yra ką veikti ir sode, ir darže. Dabar tinkamas metas sodinti ar atnaujinti sodą, pasisėti daržovių ankstyvam pavasario derliui ar pasirūpinti veja, kad pavasarį džiugintų gaivia žaluma.
Spalis – tinkamas metas sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius: obelis, kriaušes, agrastus, serbentus ir avietes. Numetę lapus, žiemai besiruošiantys vaismedžiai persodinami mažiau vargsta, geriau prigyja. Nors paprastai kaulavaisių sodinimą rekomenduojama atidėti pavasariui, juos galima sodinti ir rudenį, tik prieš šalčius reikėtų gerai apmulčiuoti jų šaknis.
Būtina sugrėbti lapus, surinkti ar nuskinti ant medžių likusias vaisių mumijas ir su visais kenkėjais sudeginti. Numetusius lapus vaismedžius vertėtų nupurkšti fungicidais nuo grybelinių ligų – kitais metais jie mažiau sirgs.
Laikas nubalinti vaismedžių kamienus. Taip jie apsaugomi nuo staigių temperatūros pokyčių žiemą, žievės pleišėjimų, sunaikinami kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Medeliams balinti pasirinkite dieną, kai nelyja ir nėra šalnų
Prieš balindami ant žemės patieskite plėvelės ar audinio atraižą ir metaliniu šepečiu švariai nuvalykite nuo kamienų žievės atplaišas, kerpes ir jas sudeginkite.
Ant vaismedžių žievės pastebėtus įtrūkimus nuvalykite iki sveikos žievės ir dezinfekuokite 1 proc. vario sulfato tirpalu, užtepkite sodo tepalu.
Kol žemę sukaustys gruodas, galima sodinti įvairius dekoratyvinius visžalius medelius ir krūmus,
tik spygliuočių sodinimą geriau atidėti iki pavasario.
Rudenį reikia palaistyti ne tik dabar pasodintus, bet ir visus medelius, krūmus: gausiai laistomi jie sukaups drėgmės žiemai, kai šaknys nepajėgia augalų aprūpinti vandeniu.
Žiemai nepalikite pernelyg aukštos vejos, nes itin padidėja žolės iššutimo, grybelinių ligų pavojus.
Spalio viduryje fosforo ir kalio trąšomis paskutinį kartą patręšiama veja – sustiprės žolių šaknys, jos taps atsparesnės ligoms.
Pasidairę darže, iš anksto suplanuokite, kur kokias daržoves auginsite. Tą plotą, kur planuojate kitąmet auginti bulves, agurkus, kopūstus, patręškite mėšlu. O svogūnams, vasariniams česnakams, morkoms, burokėliams skirtos žemės mėšlu verčiau netręšti.
Puiki daržo trąša – medžio pelenai. Juose gausu kalcio, kalio, fosforo ir kitų makro- ir mikroelementų.
Šiltnamyje pašalinus augalų likučius, kitas atliekas, ant kurių gali būti ligų sukėlėjų, dirva apipurškiama 0,3 proc. vario sulfato tirpalu, o jei plotas nedidelis, žemė tiesiog perliejama verdančiu vandeniu.
Rudeninei šiltnamių dezinfekcijai naudojamos sieros dūmadėžės. Tačiau jos tiks tik sandariuose šiltnamiuose, nes pro plyšius į lauką prasiveržę dūmai nudegins artimesnius augalus. Be to, siera skatina metalo konstrukcijų rūdijimą.
Išvalius šiltnamį dirva paruošiama kitam sezonui. Į vieną m² išbarstoma 1–1,5 kibiro perpuvusio mėšlo (komposto) arba du kibirai su kreida ar medžio pelenais sumaišytų kraikinių durpių (kibirui durpių – 3–4 šaukštai kreidos arba stiklinė pelenų), žemė perkasama.
Sode sugrėbę nukritusius lapus, juos kompostuokite. Lapai maišomi su durpėmis ir mėšlu kompostinėse ar tiesiog sukraunami į krūvas. Lapai supūva maždaug per metus, tik kartkartėmis juos reikia perkasti, palaistyti.
