Sodininko skiltis: Kas nepatinka šefleroms?

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Žiemą šeflera ėmė mesti lapus. Kodėl? Ar čia kokia liga, ar tai lemia neteisinga priežiūra, netinkamos auginimo sąlygos? Galbūt vertėtų ją pasidauginti – dėl viso pikto. Kaip tai daroma?
Taigi, pabandykime išsiaiškinti.
Dažniau auginamos aštuonlapės ir medėjančios šefleros, lietuviškai dabar vadinamos nėrūnėmis.
Aštuonlapės šefleros stiebas apaugęs ilgakočiais (iki 30 cm), pirštiškais lapais. Lapus sudaro 6–8, kartais 12 blizgančių, elipsiškų ir žalsvų segmentų – pirštų. Auga lėtai, namuose pasiekia 2 m aukštį.
Šefleros geriausiai auga šviesiuose, pusiau pavėsinguose, gerai vėdinamuose kambariuose. Jos lengvai prisitaiko prie aplinkos, nėra itin jautrios sausam kambario orui ir skersvėjams. Vasarą jas galima išnešti į lauką, tik parinkite vietą, kur nespigintų tiesioginė saulė ir neužpūstų vėjas.
Šefleros mėgsta drėgmę. Jeigu kambaryje labai sausa, jas dažniau purkškite drungnu vandeniu ir laikykite padėkle su akmenukais ir trupučiu vandens. Vanduo turi nesiekti vazono, kad šaknys nemirktų vandenyje. Šefleros nepakenčia stovinčio vandens, todėl jas verčiau laistyti rečiau negu per dažnai. Jeigu vasarą labai karšta, laistoma 2–3 kartus per savaitę ir kasdien purškiama. Perlaistytos šefleros meta lapus. Tręšiama nuo pavasario iki rudens kas 3 savaitės bet kokiomis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Margalapėms šefleroms kalio ir fosforo reikia daugiau. Žiemą netręšiama.
Žalialapės šefleros žiemą laikomos vėsiai (10–15 °C), margalapės – šiltai (16–18 °C) ir šviesiai. Jeigu kambaryje per šalta, jos meta lapus. Žiemą laistoma tik tiek, kad žemė neperdžiūtų. Žiemojančios šilčiau negu 20°C šefleros taip pat ima mesti lapus.
Jaunos šefleros persodinamos kasmet, senesnės – kas 4–5 metai, pavasarį tik pakeičiant viršutinį žemės sluoksnį. Persodinama į vandeniui pralaidų kompostinės, durpinės (lapinės) žemės ir smėlio (3:1,5:1) mišinį, įrengiant gerą drenažą. Šefleras galima genėti, tuomet neauga didelės, bet išsišakoja ir sutankėja.
Šefleros dauginamos viršūniniais auginiais ir stiebo dalimis. Pavasarį ir vasarą galima dauginti pusiau sumedėjusiais auginiais su 2–3 lapais. Apatinis pjūvis – įstrižas prie pat lapo, viršutinis – per 1 cm virš lapo. Apatinis lapas nupjaunamas, kiti paliekami. Sodinama į durpių ir smėlio mišinį, pridengiama polietileno plėvele ir laikoma šiltai (20–25 °C). Šefleros gerai įsišaknija ir šiltame vandenyje. Po 3–4 savaičių jauni augalai persodinami į 9–11 cm skersmens vazonus. Kad atrodytų puošniau, į vieną vazoną galima sodinti po keletą augalų.
Jeigu per šalta, per dažnai ar per retai laistoma ir tręšiama, šefleros nuvysta, jų lapai gelsta ir krinta. Kartais jaunus ūglius užpuola amarai, per šiltai žiemą laikant apninka skydamariai. Jei kenkėjų nedaug, jie nuvalomi denatūruotame spirite pamirkytu skudurėliu ir nuplaunami švariu vandeniu. Jeigu kenkėjų daug, prireiks insekticidų.
Šefleros nesirgs, jeigu jas dažnai purkšite ir valysite lapus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto