Sodininko skiltis: Sodo puošmena – viržynas

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Vėlų rudenį gėlių parduotuvės sumirga viržių žiedų ir šakelių spalvomis. Šie augalai nebijo šalnų, ilgai žydi. Spalvotas viržynas gali gyvuoti daugelį metų, bet tik jei paisysime kai kurių reikalavimų.
Specialistai pataria viržius derinti su kitais erikiniais augalais – rododendrais, leokotojomis, balžuvomis, gaulterijomis. Kartu jie puikiai atrodo, be to, panašių poreikių augalus lengviau prižiūrėti.
Viržius geriausia sodinti nedidelėmis grupėmis. Įvairios veislės skiriasi lapų ir žiedų spalva, kerelių forma. Derinant gėlyne, reikia atsižvelgti ne tik į tai, bet ir į kero aukštį.
Viržiams labiau patinka saulėtos vietos. Šešėlyje kereliai mažai žydi, būna išsidraikę. Jų negalima sodinti po klevais, beržais, eglėmis ir kitais dideliais medžiais, turinčiais tankias šaknis dirvos paviršiuje – viržiams nepakaks drėgmės.
Šie augalai mėgsta rūgščią ir nedaug maisto medžiagų turinčią dirvą. Tiesa, soduose auginamos veislės yra reiklesnės. Dirvą reikia paruošti: įrengti drenažą, daržo žemę nukasti, užpilti rūgščių durpių, įmaišant smėlio.
Sodinama tokiame pat gylyje, kokiame augo vazonėlyje. Tarp kerelių, priklausomai nuo veislės,  paliekami 25–40 cm tarpai. Po kelerių metų jie sudarys vientisą kilimą.
Jaunus augalus reikia ravėti ir per sausras laistyti. Čia gali pasitarnauti mulčias, kuris dirvoje gerai palaiko drėgmę ir vasarą saugo šaknis nuo perkaitimo.
Ar augalas sėkmingai peržiemos, priklauso nuo jo brandos vasaros pabaigoje ir rudenį. Vėsų ir drėgną rudenį viržiai bręsta lėčiau. Ypač trukdo per daug trąši dirva. Šaltis pirmiausia pažeidžia nesumedėjusias šakeles.
Jei žiemą gausu sniego, po juo viržiai beveik neapšąla, bet kai mūsų žiemos tokios neprognozuojamos, vis dėlto geriau pamulčiuoti eglių ir pušų spygliais.
Tinkamiausios viržiams trąšos – skirtos rododendrams ir kitiems erikiniams augalams, bet svarbu nepadauginti. Geriau naudoti skystų trąšų tirpalą, sausos beriamos tik ant dirvos, saugant, kad jų nepatektų ant lapų.
Peržydėjusius viržius rudenį arba – dar geriau – pavasarį reikėtų apkirpti, kad formuotųsi tankūs krūmeliai.
Dar vienas dalykas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, – nesupainioti viržių su labai į juos panašiomis erikomis, kurios auginamos oranžerijose, žiemos soduose ir tik per vasarą išnešamos į lauką, nes žiemą lauke žūtų.
Kaip atskirti erikas nuo viržių?
Vienas iš požymių – žydėjimo metas. Erikos paprastai žydi pavasarį, o viržiai pradeda žydėti antroje vasaros pusėje iki lapkričio, net gruodžio. Viržiai niekada nežydi pavasarį, o erikų gentyje yra išimčių. Tad dėmesį reikia kreipti į lapelius: erikų lapeliai išsidėsto menturiu po keturis (tris), šakelė atrodo papurusi, o viržių – priešiniai smulkučiai žvyniški lapeliai sudėti taip, kad šakelė primena eglutę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto