Plungiškės Guodos Stonkutės akys spindi, kai su ja kalbiesi apie vieną iš jos gyvenime mėgstamiausių dalykų – šokį. Mergina – įvairių salsos ir bačatos konkursų laimėtoja. Gal tai nelabai ir stebintų, jei ne įdomus faktas – Guoda visų įvertinimų pasiekia ruošdamasi savarankiškai. Greitai aštuonioliktą gimtadienį švęsianti plungiškė sako neįsivaizduojanti savo dienos be šokio: linksma ar liūdna, energija trykšta per kraštus ar priešingai – nėra niekam jėgų – šokis yra tai, kas leidžia nurimti, atsipalaiduoti, išreikšti visus jausmus ir sudėlioja mintis kitai dienai. Šio savaitgalio Guoda laukia su jauduliu: Anykščiuose jai bus įteiktas dar vienas apdovanojimas – organizacijos „United Dance Nation“ per metus surengtų konkursų geriausios 2022 metų šokėjos titulas!
Pirmasis medalis – šešerių
Tad kaipgi šie Lotynų Amerikos šokiai atėjo į G. Stonkutės gyvenimą? Pradžia, kaip teigė Guoda, buvusi vaikystėje, kai ją, dar penkiametę, mama nuvedė į pirmą šokių pamoką. „Tai mama mane paskatino. Ji pati vaikystėje labai norėjo šokti, bet neturėjo galimybės. Šiaip jos tėtis labai gražiai šoko, mama perėmė gebėjimus, o aš, matyt, esu ta, per kurią mama bando įgyvendinti savo svajonę. Labai džiaugiuosi, kad jos dėka šokiai atsirado mano gyvenime“, – kalbėjo Guoda.
Šokių pamokėles mūsų pašnekovė lankė ir darželyje, tačiau daugiausia tuo užsiimdavo per tuo metu Plungėje veikusios šokių studijos „Rueda“ treniruotes. Pradžia buvo nedrąsi, tačiau vadovai netruko pastebėti mergaitės talentą, o užvis svarbiausia – norą šokti. Būdama šešerių metų Guoda su šokių studija pradėjo dalyvauti konkursuose, keletą metų šoko su porininku. „Jau tada atkreipiau dėmesį į salsą, žiūrėdavau, kaip mokytoja šokdavo, ir man taip būdavo gražu! Tie ispaniškos muzikos ritmai! Esu sužavėta iki šiol, – šypsojosi mergina. – Taip, salsa yra mano gyvenimo šokis.“
Sulaukusi šešerių metų Guoda pasipuošė pirmuoju medaliu. Dar ir dabar ji mena jaudulį, kuris buvo apėmęs. „Šokdama tąkart visąlaik žiūrėjau į mamą, o mama man vis kartojo, kad žvelgčiau į savo partnerį. Vis dėlto laimėjome trečiąją vietą“, – nusijuokė plungiškė.
Į konkursus – savarankiškai
„Ruedą“ Guoda lankė iki 13 metų. Paskui, deja, viskas baigėsi. „Mokytojas išvyko gyventi į užsienį, ir studija iširo. Pabandžiau nueiti į kelias treniruotes pas kitą šokių mokytoją, bet pajaučiau, kad esu labiau pažengusi, nebebuvo kur tobulėti. Vėliau buvo pusmetis be šokių“, – toliau pasakojo šokėja. Po kurio laiko nusprendė išbandyti treniruotes kitame šokių klube – „Žingsnyje“, tačiau pakako vieno susitikimo, kad suprastų, jog tai – ne jai. „Esu jautri, labai reaguoju į kritiką, o ten viskas griežtai. Atsimenu, kaip stoviu ir verkiu… Man patinka šokyje laisvumas, improvizacija, o sportiniuose šokiuose – vien taisyklės“, – prisiminė Guoda.
Paieškos tęsėsi dar lankant kelias šokių studijas, tačiau būdama 15 metų Guoda nusprendė – toliau į šokių vandenis ners savarankiškai! Ir štai jau keletą metų ji konkursams ruošiasi pati. Įprasta tvarka šokių konkursuose yra tokia, kad kiekvienas dalyvis turi atstovauti kokiam nors klubui ar įstaigai. Guoda šiuo metu yra Plungės „Saulės“ gimnazijos vienuoliktokė, tad būtent šią įstaigą ji dažniausiai ir reprezentuoja.
Žavi šokio laisvė
Kaip minėjome, G. Stonkutės didžiausia aistra yra salsa ir bačata. Šie du Lotynų Amerikos šokiai labiausiai ją „veža“ dėl jausmingumo, laisvumo, būtent čia, merginos teigimu, galima išlaisvinti savo pojūčius. Šokis ją inspiruoja ir kūrybai. „Aš galiu kurti šokį būdama bet kur ir veikdama bet ką, kad ir važiuodama ir žvelgdama pro mašinos langą – užsimerkiu ir pradedu įsivaizduoti. Turiu labai lakią šokio vaizduotę… Būtent ta improvizacijos laisvė šokyje ypač žavi“, – pažymėjo šokėja.
Aišku, repetuojant judesius, dėliojant choreografiją minčių semiamasi ir stebint kitus šokėjus, studijuojant šokių pamokas internetu, dalyvaujant privačiose pamokose su šokių treneriais – paprastai vykstama į Kauną ar Klaipėdą: Guoda ieško įvairių galimybių tobulėti.
Norint ką nors pasiekti, suprantama, būtina įdėti ne tik daug darbo. Reikia ir nemenkų finansų, o šie šokiai išties reikalauja didelių išlaidų. Kainuoja viskas: ir išvykos į konkursus, ir privačios pamokos, ir profesionalus makiažas, šukuosenos… O kur dar rūbai, bateliai! „Aš visada po konkursų pasiteirauju teisėjų, kas buvo negerai, kas gerai. Tad ir dabar prisimenu, kaip kartą viename konkurse teisėjas pasakė, jog pirmosios vietos man neskyrė vien dėl to, kad du šokius šokau su tuo pačiu rūbu…“ – su kartėliu pasakojo Guoda.
Šeima labai stengiasi, kad Guoda tinkamai būtų pasiruošusi konkursams. Neretai gelbėja ir močiutės fantazija bei gebėjimai. Po pokalbio su mumis mergina išskubėjo į Klaipėdą ieškoti tinkamos suknelės. „Močiutė sakė, kad gal dar prisiūs kokį blizgutį, pataisys“, – šyptelėjo šokėja.
Guoda kuklinasi, tačiau sakė, kad mielai priimtų paramą iš šalies, jei tik kas nors norėtų prisidėti prie jos pasiruošimo konkursams.
Metų geriausia šokėja!
Nuo penkiolikos metų pradėjusi savarankiškai dalyvauti šokių konkursuose G. Stonkutė gali pelnytai didžiuotis, jog iš jų grįžta su aukščiausiais įvertinimais. Štai vien praėjusių metų rezultatai kalba už save: „United dance nation“ organizuotame „European Cup“ konkurse „Bachata, salsa solo improvisation“ suaugusiųjų kategorijoje iškovotos dvi pirmosios vietos, „Lithuanian Cup“ „Bachata solo improvisation“ – pirmoji vieta, „Salsa solo improvisation“ – antroji vieta, „Lithuanian Cup“ „Salsa solo improvisaton“ – pirmoji vieta, „Dance in passion“ „Salsa, bachata“ – dvi pirmosios vietos, „Dance&Latino is taking over“ „Salsa solo improvisation“ pažengusiųjų kategorijoje užimta pirmoji vieta ir gautas „Best solo bronze“ diplomas. „United dance nation“ pripažinta geriausia 2022 metų šokėja (iš daugiau nei 1 000 dalyvių)!
Būtent pastarasis įvertinimas kelia didžiausias emocijas – šito buvo labai siekta.
Nori tobulėti
Šokio Guodos gyvenime yra išties labai daug. Jai nepakanka kasdienių treniruočių namuose. O gyvenimas neretai mėgsta išdaigas. Pasirodo, Guoda sugrįžo į „Žingsnį“: nuo rugsėjo lanko solo merginų grupę, kurioje šokio paslapčių moko Margarita Rimaitė. „Tai labai puiki mokytoja. Jai esu dėkinga ir už kitokią patirtį, nes jei kalbėsime apie salsą ir bačatą, tai šioje vietoje pati daug gebu“, – užsiminė mergina.
Kaip paaiškėjo, Guoda reikalui esant pavaduoja savo mokytoją, ir ši patirtis, kuri iš pradžių tikrai nebuvo labai lengva, nupiešė aiškią svajonių ir ateities kryptį. „Norėčiau dirbti šokių mokytoja. Galbūt ne studijuoti choreografiją, o išsilaikyti tam reikalingus sertifikatus, įkurti savą studiją. Ne vienas mokytojas pataria, jog nebūtų protinga savo ateitį ir profesinį pasirinkimą sieti vien tik su šokiu – juk niekas nėra apsaugotas nuo traumų… Taigi svarstau studijuoti ką nors kitą, o ne choreografiją“, – ateities planais pasidalijo Guoda. Beje, gali būti, jog merginos svajonės greitai pradės pildytis: ji jau turi porą pasiūlymų prisidėti prie kitų šokėjų mokymo.
Guoda svajoja ir apie vairuotojo pažymėjimą – juk tada mamai bus kur kas lengviau, nebereikės jai aukoti savo laiko dėl dukros užsiėmimo. Nedrąsiai svajojama ir apie galimybę apsilankyti Kuboje ar Dominikoje – šalyse, iš kurių ir kilo salsa ir bačata.
„Atrodo, tiek metų šoku šiuos šokius, bet tikrai ne viską dar gerai žinau, dar yra kur tobulėti. Bet ta ritmika, ispaniška muzika, kai šokant skleidžiasi moteriškumas… Šokiams atiduodu daug savo laiko ir dėl to nė kiek nesigailiu. Nes tai yra kažkas tokio, ko negali nupasakoti žodžiais, reikia pajausti“, – teigė plungiškė.
Daiva GERIKIENĖ
