Šokių studijai „Saulė“ – 30 metų

Mažeikių moksleivių namų šokių studiją „Saulė“ dažnas mažeikiškis žino iš įvairių mieste ir rajone vykstančių švenčių. Šokėjai dažnai pasirodo su orkestru.
Šis pavasaris studiją lankantiems šokėjams, vadovei Ramutei Plonienei bei koncertmeisterei Janinai Kalendrienei – ypatingas. Studija mini savo veiklos 30-ies metų jubiliejų.

Surengė jubiliejinį koncertą

Kasmet einant mokslo metams „Saulės“ šokių studijos bendruomenė ruošia koncertinę programą ir paskui, pavasarį, ją pristato Mažeikių kultūros centro didžiojoje salėje.
Šis pavasaris ne išimtis – koncertas įvyko. Bet jis buvo ne eilinis, o jubiliejinis. Studijos vadovės ir šokėjai savąjį koncertą taip ir pavadino „Su gimtadieniu“.
Į renginį susirinko būrys svečių – Savivaldybės mero patarėja Milda Šukienė, moksleivių namų direktorė Rasa Jurgaitienė, šokėjų artimieji bei bičiuliai, moksleivių namuose veikiančių būrelių vadovai bei lankytojai.

Studijos vadovėms įteiktos Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus padėkos, o šokėjams, kurie studiją lankė 5 metus, – baigimo pažymėjimai.
Šventinio koncerto metu kultūros centro didžiojoje salėje pasirodė 90 šokėjų, kurių amžius – nuo 4 metų iki pilnametystės. Žiūrovai išvydo 26 šokius, kurių didžioji dalis – premjeriniai.

Iš pradžių vadinosi kitaip

Savo veiklą kolektyvas pradėjo turėdamas visai kitą pavadinimą.
„Buvome „Saulės vaikai“, o dirbti su kolege Janina pradėjome turėdamos tris šokėjų grupes.
Laikui bėgant pirmieji šokėjai augo, iš vaikų tapo paaugliais. Tas pavadinimas nebetiko. Teko ieškoti alternatyvos. Nenorėjome nuklysti labai toli, todėl nutarėme, kad vadinsimės šokių studija „Saulė“, – pasakoja R. Plonienė.

Studijos vadovė sako, kad pati per laiką ėjo antraeiles pareigas ir kitose miesto įstaigose, tačiau „Saulės“ šokių studijos namais visada buvo ir išliko Mažeikių moksleivių namai. O su kolege – koncertmeistere J. Kalendriene viena kitą supranta iš akies mirksnio – drauge sukaupė nemažą darbo patirtį, į gyvenimą išlydėjo ne vieną šokėjų laidą.

Kiek iš viso mokinių, neskaičiavo

Kiek konkrečiai vaikų ir jaunimo „perleido per savo rankas“ supažindindamos juos su šokiais, pedagogė nėra skaičiavusi. Tačiau radusi daugiau laisvesnio laiko, žada paskaičiuoti.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad dabar į Moksleivių namus savo vaikus atveda tie, dabar jau suaugę žmonės, kurie patys kadaise buvo studijos pirmos, antros laidos šokėjai.

Po jubiliejinio koncerto priėjo vienas vyrukas ir pasakė, kad kadaise šoko „Saulės vaikuose“, o dabar į studiją atvedė šokti savo dukrą. Jis kalbėjo apie tai, kad galvojo, jog „Saulė“ bus išsisėmusi, nebeturės ko parodyti scenoje. Bet, pasak jo, viskas yra priešingai – šokiai puikūs, vaikai patenkinti“, – apie išgirstus malonius žodžius pasakoja R. Plonienė.

Lanko net ir gavę pažymėjimus

Kol dalis dabartinių studijos šokėjų dar straksi pirmuosius savo šokių žingsnelius, kiti studiją lanko 11–12 metų.
Vadovei džiugu, kad vaikai, mokęsi šokio 5 metus, įgiję studijos baigimo pažymėjimus, nors ir galėtų nebelankyti, nutaria likti ir tęsti tai, ką pradėję.

„Aišku, liūdna, kai ilgamečiams šokėjams-abiturientams ateina laikas kelti sparnus. Taip bus ir šiemet. Bet toks gyvenimas, kad vaikai užauga“, – šypteli pedagogė.
Per laiką studijos šokėjai susipažįsta su klasikiniais, pramoginiais, mados, šou, gatvės, šiuolaikiniais, linijiniais ir, žinoma, lietuvių liaudies sceniniais šokiais.
Šokėjams sudaromos galimybės šokti ne tik grupinius, bet ir solo šokius.

Karantinas turėjo ir teigiamų aspektų

Bendraujant su R. Ploniene, nejučia kalba pakrypo ir apie jau buvusį etapą – vaikų ugdymą, karantino metu vykusį nuotoliniu būdu.
„Reikia pripažinti, kad nuotolinių šokių pamokų vaikai nelabai mėgo. Galima tai suprasti, jos vyko per atstumą, kompiuteriais. Bet taip tuo metu reikėjo.

Kita vertus, tos pamokos atnešė ir naudos: labai atsiskleidė šokėjų kūrybiškumas, radosi daugiau pasitikėjimo savimi, išryškėjo, kas gali ne tik šokti, bet ir patys kurti šokius“, – pasakoja studijos vadovė.
Galbūt dalis žiūrovų, matydami scenoje šokančius vaikus, pagalvoja, kad nieko čia nėra, kad patys sugebėtų taip padaryti ir pašokti. Tačiau realybė tokia, kad, norint kažką gražaus išmokti ir parodyti žiūrovams, šokėjams reikia turėti drąsos, ryžto, užsispyrimo ir, žinoma, tenka įdėti labai daug darbo repeticijose.

Ruošiasi būsimiems pasirodymams

Studijos veiklos 30-ojo jubiliejaus paminėjimo koncertas praėjo, mokslo metai irgi sparčiai ritasi prie pabaigos, tačiau „Saulės“ repeticijos ir toliau intensyviai vyksta.

Savaitgalį šios studijos trys vyresniųjų šokėjų grupės išvyksta į respublikinį šokių konkursą Birštone. Paskui, birželio 1 ir 4 dienomis, studijos šokėjų laukia pasirodymai Žemaičių dūdų šventėje. Na, o jau prasidėjus mokinių vasaros atostogoms, vyresniosios šokėjos savo atostogas leis drauge su Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos orkestru „Griaustinis“, mat turės bendrų pasirodymų.

Draugystė su „Griaustiniu“

Tai, kad tarp dviejų skirtingų mūsų rajono vaikų neformaliojo švietimo įstaigų kolektyvų – Mažeikių moksleivių namų šokių studijos „Saulė“ ir Vytauto Klovos muzikos mokyklos orkestro „Griaustinis“ – yra užsimezgusi bendrystė, yra įdomus reiškinys. Ši bendrystė tęsiasi dešimtmetį.
„Pirmoji mūsų išvyka buvo į Lenkiją. Esu dėkinga savo buvusiai šokių vadovei Vitai Sedalienei. Tai ji pirmoji pradėjo bendradarbiauti su orkestru, o kažkada pakvietė mane ir mano merginas drauge vykti į Lenkiją. Tiesiog reikėjo padėti pašokti jos to meto mokinėms. Na, ir nuo tada užsimezgė „Saulės“ šokių studijos bei orkestro „Griaustinis“ draugystė“, – pasakoja R. Plonienė.

Pašnekovė teigė, kad, ruošiant choreografiją šokiams, kuriuos šokėjai atlieka grojant orkestrui, kažko tokio, ko šokėjai nebūtų mokomi repeticijų metu, nėra. Kita vertus, orkestro atliekama muzika yra išskirtinė, tad ir judesiai turi būti išskirtiniai. Be to, šokėjams reikalinga specifinė apranga.
Už tai, kad į sceną išeina labai gražūs, vilkėdami įspūdingus sceninius kostiumus, šokėjai dėkingi siuvėjai Astai Litvinienei. Kartais būna ir taip, kad, norėdama suspėti išpildyti šokėjų pageidavimus, siuvėja dirba ir naktimis.

Viską atperka žiūrovų dėmesys

„Griaustinio“ repeticijos dažniausiai vyksta Sedoje, „Saulės“ – Mažeikiuose. Todėl abiem kolektyvams tenka ieškoti būdų, kaip susitikti ir padirbėti drauge, nes be bendro darbo, be bendrų repeticijų pasirodymų metu vaizdo ir grožio nebūtų. Kartais važiavimas vieniems pas kitus šiek tiek vargina.
Tačiau, pasak pašnekovės, viską atperka tai, kad jaunimas pamato laimingus, plojančius žiūrovus, supranta, kad šokdamos suteikia kažkam džiaugsmo.

„Šiaip ar taip, koncertinė veikla su orkestru pasižymi sezoniškumu. Ji suaktyvėja pavasarį. Žiemos pabaigoje merginos, būna, jau ir klausia: vadove, o kada prasidės repeticijos su orkestru?“ – apibendrina R. Plonienė.
Nuotr. iš šokių studijos „Saulė“ ir redakcijos archyvų