Gruodžio 1-ąją minint Pasaulinę kovos su AIDS dieną, sveikatos specialistai siekia padidinti visuomenės informuotumą apie ŽIV/AIDS ir užkirsti kelią šiai pavojingai pandemijai.
Specialistų teigimu, svarbu žinoti, kaip galima apsisaugoti nuo šio viruso, kokiais būdais užsikrėsti neįmanoma ir kada nerimauti visai nereikia.
Minima kelis dešimtmečius
Pasaulinė AIDS diena minima nuo 1988 m. Tais metais įvyko visų pasaulio šalių sveikatos ministrų susitikimas, kurio metu nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija tarp medikų ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS dieną. Šiemet ši diena minima 34-ą kartą.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pirmasis šios ligos atvejis buvo užregistruotas 1981 m. Iki šiol vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir prailginti gyvenimą.
Situacija gerėja
Pernai skelbtais duomenimis, pastaruosius penkerius metus, 2016–2020 m., Lietuvoje stebimas nuoseklus sergamumo šia liga mažėjimas – atitinkamai sergamumo ŽIV rodiklis sumažėjo nuo 7,5 iki 5 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Gerėjanti situacija pastebima ir mūsų rajone. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Telšių departamento Mažeikių skyrius informuoja, kad 2019 m. Mažeikių rajone patvirtintas vienas ŽIV ligos atvejis ir du atvejai kitų būklių, išsivysčiusių dėl žmogaus imunodeficito viruso.
2020 m. ir 2021 m. sergamumo dinamika skiriasi: 2020 m. nefiksuota nei ŽIV, nei kitų būklių, sukeltų ŽIV infekcijos. 2021 m. taip pat neregistruota ŽIV atvejų, tačiau dviem asmenims diagnozuotos kitos būklės, sukeltos infekcijos.
Kuo ŽIV skiriasi nuo AIDS?
NVSC Mažeikių skyrius savo pranešime pastebi, kad ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami.
„ŽIV vadinamas virusas (ŽIV ligos sukėlėjas), kuris, patekęs į žmogaus organizmą, po truputį naikina žmogaus imuninę sistemą, tai yra baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), kurie atsakingi kovojant su infekcijomis. Minėtas virusas sukelia ŽIV ligą, kuri turi skirtingas stadijas.
AIDS nustatoma, kai ŽIV liga visiškai susilpnina (sunaikina) imunitetą užsikrėtusiam asmeniui ir diagnozuojama viena iš AIDS indikacinių ligų. AIDS – tai paskutinė ŽIV ligos stadija“, – paaiškinama pranešime.
Kitaip tariant, ŽIV yra infekcinė virusinė liga, kuri sukelia AIDS.
Ligos simptomai
ŽIV užsikrėtę žmonės labiausiai kitus užkrėsti gali per pirmuosius kelis mėnesius, tačiau daugelis jų apie užsikrėtimą nežino iki sunkesnių simptomų atsiradimo. Būna ir taip, kad ŽIV simptomai gali pasireikšti tik po 10–15 metų.
„Per pirmąsias kelias savaites nuo užsikrėtimo gali nebūti jokių simptomų arba jaučiami į gripą panašūs simptomai, tokie kaip karščiavimas, galvos skausmas, bėrimas, gerklės skausmas. Vėliau, progresuojant infekcijai, atsiranda simptomų, tokių kaip limfmazgių padidėjimas, svorio kritimas, karščiavimas, viduriavimas, kosulys. Kadangi ŽIV slopina visą imuninę sistemą, negydant šios ligos, galima labai lengvai susirgti tuberkulioze, meningitu, sunkiomis bakterinėmis infekcijomis, vėžiu, limfofomomis, sarkomomis“, – paaiškina Mažeikių skyriaus specialistai.
Viruso plitimo būdai
ŽIV gali būti perduodamas per kraują, perinataliniu būdu, keičiantis užsikrėtusių asmenų biologiniais skysčiais, tokiais kaip kraujas, motinos pienas, skysčiais, susidarančiais lytinio akto metu. Virusas taip pat gali būti perduodamas kūdikiui nėštumo, gimdymo metu bei žindant.
„Svarbu paminėti tai, kad jei sergančiai motinai yra taikomas adekvatus antivirusinis gydymas, yra labai didelė tikimybė išnešioti sveiką naujagimį, tačiau turi būti taikomas cezario pjūvis. Maitinti krūtimi tokiai motinai negalima“, – pabrėžia specialistai.
Rizikos veiksniai
Rizika užsikrėsti ŽIV infekcija padidėja po nesaugaus lytinio akto. Taip pat keletui asmenų naudojantis ta pačia infekuota adata, švirkštu ar kitaip švirkščiant narkotikus.
Pavojus atsiranda ir tada, kai perpilamas ŽIV užsikrėtusio asmens kraujas ar persodinami sirgusiojo infekcija audiniai.
Infekcija galima užsikrėsti ir teikiant grožio paslaugas, kuomet ilgalaikio makiažo ar tatuiravimo paslaugos atliekamos nesteriliomis adatomis.
„Svarbu paminėti, kad ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių įkandimus. ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant“, – teigia NVSC specialistai.
Prevencija – labai svarbi
Specialistai akcentuoja, kad per lytinius santykius plintančios ŽIV infekcijos rizika gali būti sumažinama jų metu naudojant prezervatyvą bei vengiant atsitiktinių lytinių partnerių.
Tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų užsikrėtimo rizika mažėja keičiant adatas, švirkštus, tačiau pats efektyviausias būdas – švietimas.
Grožio paslaugas, tokias kaip ilgalaikis makiažas ir tatuiruotės, būtina teikti tik steriliomis adatomis. ŽIV, perduodamo iš motinos vaikui, prevencinės priemonės yra antivirusinių vaistų vartojimas nėštumo ir gimdymo metu, tinkamai parinkta gimdymo taktika bei kūdikio žindymo vengimas.
Kiekvienam asmeniui objektyviai įvertinus savo rizikos veiksnius ir kilus bent menkiausioms abejonėms, kad buvo galima užsikrėsti, rekomenduojama kreiptis į tyrimus atliekančias įstaigas arba savarankiškai pasitikrinti savikontrolės testais, kuriuos galima įsigyti vaistinėse arba internetinėse medicinos prekių parduotuvėse.
