Startavo projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“

Šią savaitę baigta pasirašyti trišalė sutartis dėl Mažeikių rajono savivaldybės dalyvavimo projekte „Tūkstantmečio mokyklos II“, finansuojamame Europos Sąjungos ir mūsų valstybės lėšomis.
Aštuonioms rajono mokykloms: keturioms gimnazijoms ir tiek pat progimnazijų – tai atneš apie 2,5 mln. eurų, skirtų jų infrastruktūrai gerinti, naujoms mokymo priemonėms įsigyti, pedagogų kvalifikacijai tobulinti, o taip pat sudarys sąlygas geriau pasirengti įtraukiajam ugdymui.
Beveik metus šių mokyklų bendruomenės, Savivaldybės administracijos specialistai dirbo rengdami Švietimo pažangos planą – svarbiausią trišalės sutarties priedą.
Antrasis „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) projektas bus įgyvendinamas 36 Lietuvos savivaldybėse.

Susipažinkime – TŪM programa

Švietimo sistemoje pastarąjį dešimtmetį vyksta tiek daug permainų, kad daugelis žmonių, nors tiesiogiai ir nesusijusių su naujovėmis, bet nuo jų priklausomų, sunkiai skiria programas, projektus, kitas naujoves. Manome, kad tikslinga trumpai pristatyti TŪM programą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) deklaruoja: TŪM programa šalies savivaldybėms sudaro realias galimybes siekti švietimo kokybės. Konstatuota, kad didžiųjų miestų mokyklose mokinių pasiekti rezultatai yra reikšmingai geresni už miestelių ir kaimo vietovių mokyklų.
2018 m. ES mastu atliktas tyrimas parodė, kad mūsų šalyje gamtamokslinio raštingumo rezultatai tarp didmiesčių ir kaimų skyrėsi 61 tašku, skaitymo gebėjimų – 69 taškais, matematinio raštingumo – 62 taškais. Užfiksuoti ryškūs skirtumai ir savivaldybių lygmeniu.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programa buvo parengta, siekiant užtikrinti vienodas mokymosi sąlygas, nepriklausomai nuo mokinio gyvenamosios vietos ir socialinės padėties.
Ruošiantis įgyvendinti šią programą, pirmiausia reikėjo įvertinti kiekvienos savivaldybės situaciją, išsiaiškinti, kokios kompleksinės priemonės reikalingos užtikrinti geresnius mokinių pasiekimus, ką reikia atlikti, kad pažangos rodikliai mokyklose būtų pastovūs.

Buvo numatyti trys TŪM programos etapai. Pirmasis – TŪM Akademija – turėjo užtikrinti tinkamą savivaldybių pasirengimą dalyvauti programos veiklose, finansavimo suma – beveik 1,2 mln. eurų.
Kitas programos etapas – TŪM I (pirmas srautas), jame dalyvauja 22 Lietuvos savivaldybės (93 mokyklos), projekto vertė – per 113 mln. eurų.

Trečia programos dalis – TŪM II, dalyvauja 36 Lietuvos savivaldybės, tarp jų – ir Mažeikių savivaldybė, bendras mokyklų skaičius kol kas neskelbiamas, vyksta trišalių sutarčių pasirašymas. Projekto vertė – per 120 mln. eurų.
Projektų vykdytoja – Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), ji įgyvendina konsultavimo, rekomendacijų ir analizių rengimo bei komunikacijos veiklas.

Nenorėjo skubėti, buvo kliūčių

Mūsų rajono savivaldybė į programą įsijungė tik dabar ir dalyvauja TŪM II sraute. Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ sakė, kad bandymo patekti į I srautą buvo sąmoningai atsisakyta.
„Būtų reikėję labai skubėti, dirbti per vasarą, atšaukti mokytojus ir mokyklų vadovus iš atostogų… O kur skubama, ten ir dažniau klystama, nes pasirengimo darbų šiam projektui – labai daug“, – paaiškino vedėjas.

„Santarvė“ primena, kad ir dalyvavimas II programos etape buvo pakibęs „ant plauko“ – ankstesnės kadencijos Taryba nepritarė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus parengtam Mažeikių rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2022– 2026 m. plano patikslinimui. Šis dokumentas buvo tarp Savivaldybės administracijos „namų darbų“, kuriuos reikėjo atlikti, kad Mažeikių mokyklos galėtų dalyvauti TŪM II srauto projekte.

Tuomet Tarybos narių nuomonės išsiskyrė dėl Užlieknės pagrindinės mokyklos likimo, nes Švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plano komisija buvo pateikusi siūlymą ją uždaryti.
Praėjusių metų balandį naujos kadencijos Savivaldybės tarybai Švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planas buvo pateiktas su patikslinimu, kad Užlieknės pagrindinėje mokykloje bus stebimas mokinių, ugdomų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, skaičius.

Abiejų kadencijų politikams A. Stonkus akcentavo: laiku nepatvirtinus šio plano, rajono mokyklos negalės dalyvauti TŪM programoje ir neteks milijoninių lėšų. Laimei, to neįvyko, į TŪM „traukinį“ Savivaldybė suspėjo įšokti laiku.

Turėjo atitikti iškeltas sąlygas

Be Švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plano, kuriame Savivaldybė turėjo išanalizuoti ir numatyti, kaip penkerius metus gyvuos rajono mokyklos, buvo ir kitų TŪM sąlygų.

Aštuonios mūsų rajono mokyklos: Mažeikių Merkelio Račkausko ir Gabijos gimnazijos, Sedos Vytauto Mačernio ir Viekšnių gimnazijos bei Kalnėnų, Pavasario, Senamiesčio ir „Ventos“ progimnazijos – buvo pasirinktos dėl jas lankančių mokinių skaičiaus ir perspektyvų.
Mokyklą, pretendavusią dalyvauti TŪM, turėjo lankyti ne mažiau 200 mokinių, ne mažiau jų turi išlikti dar penkerius metus po šio projekto veiklų įgyvendinimo. Tokiu būdu investuotojas stengėsi apsaugoti mokykloms skiriamas lėšas.

„Taip, norinčiųjų dalyvauti projekte buvo daugiau. Ir pasiginčyti teko su kai kuriomis mokyklomis, ir įrodyti, kad rizikuoja. Norėti niekas nedraudžia, bet jei nėra garantijų, kad mokykla iki 2030 metų turės ne mažiau 200 mokinių, tai nėra ko ir kalbėti“, – „Santarvei“ sakė A. Stonkus.

Problemos, kurias tikimasi įveikti

Savivaldybės švietimo pažangos plane akcentuojama pagrindinė problema, su kuria susiduriama ir dėl kurios nutarta dalyvauti TŪM II projekte: nepakankamai geri 5–10 klasių mokinių mokymosi rezultatai.
Teigiama, kad vien tik įstaigų modernizavimas ir nauja šiuolaikiška įranga šios situacijos iš esmės nepagerins, – reikalingi mokymai tiek įstaigų vadovams, tiek pedagogams.

Kita problema, kurią tikimasi išspręsti projekto veiklomis bei investicijomis, – įtraukiojo ugdymo prieinamumas specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintiems mokiniams.
Mokyklos įvardijo ribotas galimybes integruoti SUP turinčius mokinius į bendrojo ugdymo klases: mokyklų infrastruktūra nėra pritaikyta įtraukiajam ugdymui, jose trūksta ugdymo priemonių SUP mokiniams, o mokytojams trūksta šios srities kompetencijų, nepakanka psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų, pasigendama komandinio darbo įgūdžių.

Mokyklų įsivertinimo metu buvo nustatyta, kad jose trūksta įvairių, netradicinių erdvių bei priemonių, skirtų kultūriniam, STEAM, įtraukiajam ugdymui (šias sritis TŪM numato tobulinti ir stiprinti). Be to, dalies turimų erdvių inventorius nusidėvėjęs, jį reikia keisti, trūksta šiuolaikinės įrangos.
Išsiaiškinusios savo silpnąsias puses, stiprybes ir poreikius, TŪM II dalyvaujančios rajono mokyklos suplanavo tobulinimąsi šiose srityse: lyderystės veikiant, įtraukiojo, kultūrinio bei STEAM ugdymo; mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimo; infrastruktūros kūrimo, plėtros ir atnaujinimo; konsultavimo ir analizių rengimo.

Kiekviena mokykla parengė savąjį švietimo pažangos planą, kuriame numatė, kam įstaigoje bus skiriamos investicijos, ir pagrindė jų poreikį.
Bendra Savivaldybės švietimo pažangos plano apimtis viršija 300 puslapių.

Infrastruktūros atnaujinimo idėjos

Tarp populiariausių – STEAM erdvių kūrimas (Viekšnių gimnazija, Kalnėnų, Senamiesčio progimnazijos), „Ventos“ progimnazija planuoja įsirengti STEAM tarpdalykinį mokymo centrą, Pavasario progimnazija – gamtos mokslų laboratoriją bei interaktyvią erdvę.

Gabijos gimnazija sieks suremontuoti biologijos, fizikos, chemijos laboratorijas, įrengti savarankiško mokymosi erdves, Merkelio Račkausko gimnazija – įrengti informacinį-technologinį centrą ir jo padalinius, kūrybinių dirbtuvių edukacines erdves, o taip pat erdvę, skirtą moderniajam bendradarbiavimui.
Kalnėnų progimnazija projektinių lėšų skirs oranžerijos-šiltnamio įrengimui, technologiniams-inžineriniams kabinetams. Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje numatytas menų centro, skirto technologijoms ir dailei, įrengimas, atsipalaidavimo kambarys.

Beveik visos TŪM II dalyvaujančios mūsų rajono mokyklos yra numačiusios patobulinti įstaigos infrastruktūrą, kad ji būtų patogi SUP turintiems mokiniams ir atitiktų įtraukiojo ugdymo reikalavimus.

Ne viskas grindžiama racionalumu

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė sakė, kad mokykla, kaip ir visi kiti projekto dalyviai, ruošėsi labai rimtai.

„Pasirengimo procesuose dalyvavo visi mūsų gimnazijos pedagogai, visa administracija. Supratome, kad tai galimybė išmokti geriau dirbti, ugdymo procesą padaryti rezultatyvesnį ir pažangesnį. Pažvelgėme į savo trūkumus ir siekius. Sutarėme, kad mūsų poreikiai ir įsipareigojimai turi būti realūs, pamatuojami, naudingi visiems – tiek mokytojams, tiek mokiniams, jų tėveliams. Bet, kita vertus, gimnazija laikosi nuostatos, kad ir tvirtai ant žemės stovintis žmogus – tas, kurį mes ugdome, retkarčiais turi pakelti galvą ir pažiūrėti į žvaigždes… Mums šis projektas – ne tik racionalių poreikių, bet ir svajonės įgyvendinimo galimybė. Turiu galvoje ir modernaus bendradarbiavimo erdvę, ir kūrybinių dirbtuvių tobulinimą.

Suprantame, kad reikės pasistengti ir daug dirbti, bet tikslas, rezultatas šito vertas“, – kalbėjo gimnazijos vadovė.

Kitas etapas – dar sudėtingesnis

Taigi iki 2025-ųjų ir po jų rajono švietimo darbuotojų laukia nemažai išmėginimų.
„Žinome, kad ateityje bus labai daug darbo ir velniška atsakomybė“, – apibendrino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A. Stonkus.

TŪM II projektą mūsų rajone kuruojančios šio skyriaus vyriausiosios specialistės Violenita Juškevičiūtė ir Ana Kelpšienė „Santarvei“ sakė, kad kita svarbi projekto procesų dalis dar tik prasideda. Visus savo planus mokyklos turės įgyvendinti, atitikti veikloms keliamus reikalavimus, tad padirbėti teks visoms tikslinėms TŪM grupėms – ir įstaigų vadovams, darbuotojams, ir mokiniams, ir mokyklų bendruomenėms.
Kitą savaitę numatytas mūsų rajono TŪM II projekto dalyvių atstovų susitikimas su konsultantais iš sostinės. Tuomet ir paaiškės švietimo įstaigų bei skyriaus artimiausi darbai.