Sugriežtintos sankcijos už aplinkosaugos pažeidimus

Nuotr. iš mediakatalogas.lt

Seimas pritarė įstatymų projektams, sugriežtindamas sankcijas už aplinkosaugos pažeidimus, tai nustatant ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Baudos diferencijuotos pagal pažeidimo pobūdį ir daromą neigiamą poveikį aplinkai, o jų dydis taip pat susietas su gaunama nauda.

Bus pakeitimų keletoje sričių

Priimtais įstatymo pakeitimais sugriežtintos baudos už saugomų rūšių, laukinių gyvūnų žalojimą, saugomų rūšių, laukinių augalų ir grybų žalojimą, naikinimą ir jų naudojimą, prievolės atkurti mišką nevykdymą, invazinių rūšių naudojimą, nustatyta atsakomybė juridiniams asmenims, neteisėtai laikantiems laukinius gyvūnus; sugriežtinta atsakomybė už Žvejybos taisyklių pažeidimus.

Seimo Aplinkos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė, kad esamos sankcijos pažeidėjų neatbaido, tai įrodo neteisėta žvejyba užsiimančių ir aplinkai žalą darančių asmenų, kurie jau yra kelis kartus bausti, skaičius. Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, siūloma didinti baudas penkiais kartais, numatoma daugiau atvejų įrankių ar nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimui. Svarbu pažymėti, kad tokio pobūdžio pažeidimams, susijusiems su brakonieriavimu, nustatyti skiriama daug laiko, kitų sąnaudų, tyrimo ir duomenų rinkimo įdirbio – o 30 eurų bauda nėra proporcinga nei siekiamam tikslui, nei pažeidimo pobūdžiui ar (dažnai) mastui, nei aplinkos apsaugos pareigūnų motyvacijai. Komiteto vadovė pažymėjo, kad svarstomais pakeitimais taip pat siekiama, kad už nelegalių žvejybos įrankių laikymą bauda nebūtų mažesnė nei už nelegalių įrankių įsigijimą, „nes pardavimo fakto įrodymas apsunkina atsakomybės pripažinimą, galima sakyti, kad pareigūnai mato, bet nieko negali padaryti“.

Griežtesnė atsakomybė už pažeidimus verslinėje žvejyboje

Aplinkos komiteto pirmininkė tikino, kad pokyčiai yra labai reikalingi, nes dabartinės baudos ir atsakomybė už pažeidimus, daromus žvejojant, neveiksmingos. Pareigūnai skiria daug laiko ir sąnaudų, o galimybė paskirti adekvačią baudą ar konfiskuoti nelegalius įrankius – minimali. „Pasakysiu griežtai, bet šiuo metu brakonieriai gali tyčiotis iš valstybės, jiems apsimoka, nes pareigūnai turi įrodinėti akivaizdžius dalykus. Todėl siūlau nustatyti didesnes baudas ir panaikinti išsisukinėjimo galimybes, taip labiau gerbiant pareigūnų darbą ir siekiant nuoširdžiai saugoti gamtą ir jos išteklius. Pakeitimus rengiau konsultuodamasi su aplinkosaugininkais, žvejais bei pareigūnais“, – sakė A. Gedvilienė.
Šios pataisos įsigalios 2024 m. liepos 2 d.

Priimtomis Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis taip pat nustatyta, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. Žemės gelmių registre neįregistruotos geoterminių gręžinių sistemos, neįregistruoto požeminio vandens gavybos gręžinio, neįregistruoto angliavandenilių gręžinio naudojimas asmenims užtraukia 300–800 eurų baudą ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 600–1 700 eurų baudą.
Ši nuostata įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d.

Parengta pagal LRS Informacijos ir komunikacijos departamento inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto