Sukčiai bando mažeikiškių budrumą

Per tris šių metų mėnesius Mažeikių rajone registruota 13 nusikaltimų, įsibraunant į asmenines finansų sistemas. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Šią savaitę Mažeikius atakavo telefoniniai sukčiai. Apdairesni žmonės jų pinklėms nepasidavė, tačiau buvo ir tokių, kurie nusikaltėliams atidavė paskutines santaupas.
Pareigūnams gana dažnai pavyksta šiuos nusikaltimus išaiškinti, tačiau prarastus pinigus aukos retai kada atgauna.

Dauguma nusikaltimų ištiriama

Sukčiavimo mechanizmų yra įvairių. Kartkartėmis nusikaltėliai keičia taktiką, kad nebūtų atpažinti.
Kelerius metus nusikaltėliai pinigus iš žmonių viliojo, pranešdami apie artimųjų nelaimes ir įteigdami, kad jiems būtina piniginė parama. Šį mechanizmą apgavikai dažniausiai taikė vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nesugeba greitai orientuotis situacijoje.
Dar viena paplitusi schema: žmones aplanko nusikaltėliai, prisistatantys įvairiausių institucijų pareigūnais, ir įvairiais būdais išvilioja iš žmonių pinigus.
Pastaruoju metu nusikaltėliai tampa vis išradingesni, juolab kad ir technologijos laidžia pinigus atimti be asmeninio kontakto. Populiariausias tokių aferistų grobis – asmeninių banko sąskaitų duomenys ir ten esantys žmonių pinigai.
Per tris šių metų mėnesius Mažeikių rajone registruotas 21 sukčiavimo atvejis. Iš jų ištirta penkiolika. Nusikaltimų finansų sistemoje registruota 13, ištirta dešimt.
Užbaigti tyrimai jau yra pasiekę teismą.

Buvo girdėjusi

Nukentėjusieji nuo sukčių sako patys nesuprantantys, kaip galėjo pasiduoti nusikaltėlių įtakai ir atskleisti savo asmeninius duomenis.
Viena iš nukentėjusiųjų – Mažeikių rajono gyventoja Daiva (vardas pakeistas) – nusikaltėliams atidavė dukters vestuvėms taupytus pinigus – beveik keturis tūkstančius litų.
Moteris „Santarvei“ sakė ne kartą girdėjusi apie tokius sukčiavimo būdus, tačiau pati negalinti suprasti, kaip pakliuvo į pinkles.
„Ne kartą teko skaityti ir girdėti, kaip žmonės nusikaltėliams atiduoda savo pinigus. Ne kartą apie tai diskutavau ir su šeimos nariais. Bet net nepagalvojau, kad sukčiai aplankys ir mano namus“, – pasakojo moteris.
Daubariškė tvirtino: skaityti apie kitus žmones ir jų nelaimes yra viena, viskas pasirodo kitaip, kai pats susiduri su sukčiais.

Balsas verčia paklusti

Daivos žodžiais, viskas įvykę netikėtai. Nusikaltėliai nedavė atsikvėpti, apmąstyti ir laiku susivokti, kad kažkas ne taip.
„Suskambus laidiniam telefonui, pakėliau ragelį. Vyriškas ir gana malonus balsas prisistatė: jis esąs finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas, ir paklausė ar aš esu tokia ir tokia pilietė. Patvirtinau, nes jis pasakė mano vardą ir pavardę. Tada „pareigūnas“ pasakė, kad į mano sąskaitą buvo pervesta 8 tūkstančiai litų, o po to iš karto ši suma buvo padalinta į dvi dalis ir pervesta į kitas dvi skirtingas sąskaitas… Jis pasiteiravo, ar šių pervedimų nedariau aš pati ar mano šeimos nariai. Atsakiau, kad nei aš, nei vaikai to nedarėme ir kad apskritai elektronine bankininkyste beveik nesinaudojame“, – nelemtos dienos įvykius prisiminė Daiva.
Moteriai nekilę jokių abejonių, nes ją telefonu kalbinęs vyriškis atrodė išsilavinęs. Kalba jo buvusi taisyklinga. Nukentėjusiosios žodžiais tariant: „Atrodė, kad kalbu su Seimo nariu. Balsas buvo gana griežtas, bet kartu ir malonus bei verčiantis paklusti“.
Situacija toliau klostėsi ne moters naudai. „Vyriškis griežtu tonu pasakė, kad per mano sąskaitą plaunami pinigai ir kad tai rimtas nusikaltimas. Todėl paragino kuo greičiau paskambinti į banką ir sąskaitą įšaldyti, kad tariami nusikaltėliai nepasiimtų ten buvusių mano asmeninių pinigų. Jis padiktavo telefono numerį ir dar kartą paragino paskambinti. Aš pažadėjau nedelsdama tai padaryti“, – toliau „Santarvei“ pasakojo moteris.

Sustabdė skambutis

Padėjusi ragelį moteris surinko nurodytą telefono numerį, tačiau niekas neatsiliepė. Tada nieko nelaukusi ji pradėjo ruoštis važiuoti į banką, nerimaudama dėl sąskaitoje esančių santaupų. Tačiau nespėjus jai nė batų apsiauti, vėl nuaidėjo skambutis.
„Atsiliepusi išgirdau tą patį vyrišką balsą – jis jau lyg ir pyktelėjęs paklausė, ar paskambinau nurodytu telefono numeriu. Atsakiau, kad taip, bet niekas neatsiliepė. Tuomet vyriškis su akivaizdžiu nepasitenkinimu ėmė priekaištauti: ką aš galvojanti, juk nusikaltėliai galį paimti ir likusius pinigus, todėl kuo greičiau turinti skambinti ir įšaldyti sąskaitą! Pasakiau, kad tuoj nuvažiuosiu į banką ir viską sutvarkysiu vietoje. Jis atsakė: tai turi būti padaryta nedelsiant!“ –  tęsė pasakojimą moteris.

Išdavė duomenis

Po tokių griežtų raginimų Daiva dar kartą paskambino nurodytu telefonu. Šį kartą atsiliepė malonus moteriškas balsas. Moteris taip pat tiksliai nurodė „nukentėjusiosios“ vardą ir pavardę, Daiva patvirtino, kad ji yra tas pats asmuo.
Tuomet daubariškės ir buvo paprašyta padiktuoti ne tik savo asmeninius duomenis, bet ir internetinės prieigos bei prisijungimo kodus, slaptažodį.
„Nieko bloga nepagalvojusi, viską išvardinau. Buvau labai pasimetusi. Buvo baisu, kad galiu būti apkaltinta finansiniais nusikaltimais. Vos tik sudiktavusi duomenis ir padėjusi telefono ragelį, vėl puoliau ruoštis važiuoti į banką“, – pasakojo Daiva.

Parašė pareiškimą

Greitai susiruošti nepavyko – vėl suskambo telefonas. Skambino tas pats vyriškis, tik šį kartą tonas jau buvo švelnesnis.
„Man atsiliepus, jis vėl pasiteiravo, ar paskambinau nurodytu telefonu. Pasakiau, kad taip. Tada jis ėmė raminti: viskas būsią gerai, santaupos dabar saugios, o jis asmeniškai susisieksiąs su Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnais, jiems viską paaiškinsiąs ir man nebūsią jokių problemų… Niekas manęs nebekaltinsiąs finansiniais nusikaltimais“, – prisiminė Daiva.
Baigusi pokalbį moteris jau buvo beeinanti pro duris, nes vis tiek rūpėjo nuvažiuoti į banką, tačiau telefonas suskambo ketvirtą kartą.
„Tas pats balsas pasakė, kad penktadienį turėsiu nuvažiuoti į rajono policijos komisariato budinčią dalį, ten man nurodys, kur toliau turėčiau kreiptis. Taip pat „pareigūnas“ pasiteiravo, ar turėčiau po ranka baltą popieriaus lapą, nes jis padėsiąs parašyti pareiškimą policijai. Atsakiau, kad turiu. Tada jis pradėjo diktuoti…“ – prisiminė moteris.
Rašyti sekėsi sunkiai, rankos drebėjo, o širdis daužėsi iš nerimo. Nepadėjo nei raminantys telefoninio pašnekovo žodžiai, esą viskas bus gerai, ji niekuo nebus įtariama.

Liūdna žinia

Po šio pokalbio Daivai pagaliau pavyko ištrūkti iš namų. Nuvažiavusi į banką, ji sužinojo liūdną žinią, kad ja pasinaudojo telefoniniai sukčiai.
„Banke gavau sąskaitos išrašą, kuriame buvo nurodyta, kur nukeliavo mano santaupos: 3,8 tūkstančio litų. Sužinojau, kad mano pinigai pervesti į kažkokio Andriejaus sąskaitą. Nedelsdama nuvykau į policiją, nurodžiau visus tikslius duomenis to žmogaus, į kurio sąskaitą buvo pervesti pinigai. Tačiau pareigūnai pasakė, kad iš to esą mažai naudos, nes paprastai pinigai nukeliauja į asocialių žmonių sąskaitas. Jie pinigus išgrynina ir atiduoda machinacijų organizatoriams, patiems lieka tik maža dalis – kaip atlygis už paslaugą. Todėl mažai turu vilties, kad atgausiu savo pinigus, taupytus dukters vestuvėms“, – apmaudo neslėpė moteris.

Įtaigai nepasidavė

Daivos smulkiai papasakotą istoriją pateikėme dėl to, kad lengviau būtų įsivaizduoti visą sukčių psichologinio poveikio mechanizmą.
Tačiau ne visos jų aukos būna tokios patiklios. „Santarvei“ pavyko sužinoti apie porą atvejų, kai aferistai liko nieko nepešę. Abu kartus jiems pasitaikė budresnės mažeikiškės, kurios laiku susivokė, su kuo kalba, ir išsaugojo savo santaupas.
Nusikaltėliai dirbo pagal tą patį scenarijų. Netgi tariamai pervestas sumas nurodė tas pačias, kaip ir Daivos atveju.
„Iš tiesų skambinusiojo balsas buvo gana griežtas, bet kartu ir malonus, jautėsi, kad tai gali būti išsilavinęs žmogus. Pirmąją minutę pasimečiau, galvoju: kas, kaip, kokie čia dabar finansiniai nusikaltimai? Atsitokėti privertė tai, kad jis paprašė padiktuoti savo asmens kodą. Atsakiau, kad kaip pareigūnas jis privalo žinoti, jog telefonu tokie duomenys neteikiami“, – „Santarvei“ pasakojo mažeikiškė Nijolė.

Nusikaltėlis nepasidavė

Ir vis tik vyriškis neatlyžo, jis padiktavo telefono numerį, kuriuo paskambinusi Nijolė neva galėsianti įšaldyti sąskaitą ir taip apsaugoti savo pinigus.
Moteris pažadėjo tai padaryti. Vyriškis informavo, kad Nijolė privalės apsilankyti policijoje ir ten parašyti paaiškinimą. Tik pažadėjo ją užtarti prieš Mažeikių policijos pareigūnus, kad jie moteriai nekeltų baudžiamosios bylos.
Nijolė padėjo telefono ragelį ir ėmė svarstyti, ką daryti toliau. Po minutės jos mintis nutraukė telefono skambutis. Skambino tas pats vyriškis.
„Šį kartą jis pasakė, kad su mažeikiškiais pareigūnais jau viskas suderinta. Ir lyg tarp kitko pridūrė: ar paskambinot į banką? Pasakiau, kad nepaskambinau. Tuomet jis paragino kuo skubiau tai padaryti“, – prisiminė Nijolė.

Palydėjo keiksmažodžiais

Padėjusi ragelį Nijolė į banką nebeskambino, o iš karto kreipėsi į policiją. Nusikaltėliai turbūt suprato, kad šį kartą jų afera neišdegs, todėl jos daugiau nebetrukdė.
Toks pat scenarijus kartojosi ir su garbaus amžiaus mažeikiške, kuri išsyk atsisakė pateikti savo duomenis. Nusikaltėliai jai ramybės nedavė porą dienų, vis mėgindami išgauti konfidencialią informaciją.
„Skambučiai liovėsi tik tuomet, kai pasakiau, kad apie juos pranešiau policijai. „Išsilavinęs“ vyriškis išsyk padėjo ragelį, o vietoj atsisveikinimo išgirdau kelis „riebius“ keiksmažodžius“, – papasakojo pašnekovė.

Pablogėja savijauta

Nukentėję nuo sukčių žmonės dar ilgai jaučia nuoskaudą ir kaltę, kad pasidavė apgaulei. Tai patvirtino ir su „Santarve“ kalbėjusi Daiva.
Moteris neslėpė, kad po įvykio su sukčiais ji vengia atsiliepti laidiniu telefonu. Bet koks telefono skambutis priverčia ją krūptelti.
„Aišku, gaila santaupų, bet guodžiu save, kad yra žmonių, kuriems nutinka daug didesnės nelaimės nei manoji. Kol sveikata leis, pinigų visada bus galima užsidirbti“, – samprotavo Daiva.
O mažeikiškė Nijolė „Santarvei“ sakė: nors ir išsaugojusi pinigus, ji porą dienų gėrė raminamuosius vaistus, nes be jų negalėjusi užmigti.

Geri psichologai

Psichologė Aelita Kukulskienė „Santarvei“ sakė, kad savigrauža beveik visada yra būdinga nukentėjusiesiems nuo nusikaltėlių.
„Žmonėms tai trauminis įvykis, kuris gali turėti ir tolesnių pasekmių. Todėl geriausia būtų, kad tokie žmonės pasikalbėtų su artimaisiais. Išsakytų savo baimes ir tai, kas juos slegia. O artimieji savo ruožtu turėtų tik išklausyti, neskubėti smerkti, auklėti ar mokyti“, – paaiškino psichologė.
Specialistės teigimu, dažniausiai telefoniniai sukčiai būna gana išsilavinę ir psichologinių žinių turintys žmonės.
„Kad nusikaltėliai yra gana geri psichologai, rodo jų sugebėjimas išgauti informaciją ir paveikti žmogų taip, kaip jiems reikia“, – kalbėjo A. Kukulskienė.

Keli patarimai

Sukčiai sugalvoja vis kitų būdų, stengdamiesi iš žmonių išvilioti informaciją, susijusią su konfidencialiais asmens elektroninės bankininkystės duomenimis. Pareigūnai primena, kad negalima telefonu teikti jokių asmeninių duomenų. Reikia prisiminti, kad jokie pareigūnai šios informacijos telefonu neprašys, o banko darbuotojai sąskaitą užblokuoti gali be jokių papildomų duomenų.
Konfidenciali informacija, kurią sąskaitos turėtojas turi saugoti ir niekam neatskleisti, yra atpažinimo kodas, slaptažodis, kodai 24-ių kodų kortelėje, sąskaitų numeriai.
Tai pagrindiniai duomenų komponentai, reikalingi sukčiams tam, kad jie galėtų pervesti į savo sąskaitas pinigus, esančius asmens sąskaitoje (kortelėje), arba paimti paskolą iš kreditą teikiančių bendrovių.
Kaip aiškėja iš Daivos papasakotos istorijos, sukčiai „tempė“ laiką, kad galėtų atlikti operacijas. Jei moteris nebūtų išsyk vykusi į banką, kas žino, kaip būtų baigęsi jos nemalonumai – ji galėjo tapti ir kokios nors kredito bendrovės skolininke…
Taigi kilus bent menkiausiam įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų –  nedelsdami skambinkite į policiją numeriais 112 arba 02.