Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Telefoniniai ir elektroniniai sukčiai yra bandę apgauti kas ketvirtą Lietuvos gyventoją, – atskleidė tyrimas.
Svarbu žinoti ir suvokti, kas vyksta
Apie 21 proc. šalies gyventojų yra sulaukę telefoninių sukčių skambučių, 4 proc. savo elektroninio pašto dėžutėje yra radę apgaulingų elektroninių laiškų.
Nors tik 1 iš 50 šių sukčių atakų baigiasi realia žala, šiuo metu daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra padidėjusios rizikos zonoje, tai yra gali nukentėti nuo potencialių sukčių bandymų išvilioti gyventojų asmeninius duomenis ar pasisavinti jų pinigus.
Pasak tyrimą užsakiusio banko „Swedbank“ elektroninių kanalų skyriaus vadovės Linos Žemaitytės, gyventojai turėtų perspėti vieni kitus apie galimą tokio pobūdžio grėsmę.
„Padidintos rizikos zonoje atsiduria tie gyventojai, kurie savo artimųjų rate nėra niekada kalbėjęsi apie telefoninius ar elektroninius sukčius, žalą, kurią jie gali padaryti, ir požymius, pagal kuriuos galima atpažinti potencialius apgavikus. Todėl pirmojo kontakto su apgavikais metu šie žmonės greičiausiai nebus tinkamai pasirengę psichologiškai ir gali patikėti sukčių įkalbinėjimais“, – teigė ji.
Populiariausi paregūnų ir bankų darbuotojų vaidmenys
Tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. gyventojų, sulaukusių telefoninių sukčių skambučių, teigė, kad sukčiai jų prašė padengti žalą, kurią neva padarė artimieji ar pažįstami.
Apie 15 proc. kalbėjusių su telefoniniais sukčiais gyventojų sakė, kad apgavikai prašė paskolinti pinigų, 13 proc. pasakojo, kad jų buvo prašoma atskleisti savo finansinius duomenis – banko sąskaitos numerį, elektroninės bankininkystės slaptažodį ir saugumo kodus.
Tyrimas parodė, kad apgavikai dažniausiai gyventojams prisistato įvairių institucijų pareigūnais, bankų ar draudimo bendrovių darbuotojais, taip pat šeimos nariais ar draugais.
Sukčiai progresuoja
Sukčiai nuolat ieško naujų apgaulės būdų ir keičia savo taktiką. Supratę, kad gyventojai jau pakankamai informuoti apie jų naudojamus apgaulės veiksmus, jie tobulina taikomus metodus. Akivaizdu, kad policijos, bankų ir kitų institucijų įsitraukimo nepakanka – pilietinis aktyvumas bei asmeninės pastangos apsaugoti artimuosius taip pat yra labai svarbios.
Žinoma, gyventojai neturi pamiršti rūpintis savimi ir patys: saugoti savo asmens kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus, sąskaitų numerius.
Nukentėjusiųjų – per 100 tūkstančių
Šiuo metu Lietuvoje nuo sukčių gali būti nukentėję apie 3,4 proc. šalies gyventojų, tai yra per 100 tūkst. žmonių. Beveik kas penktas (17 proc.) žmogus, susidūręs su sukčiais, turėjo investuoti lėšų į savo saugumą. Dažniausiai po susidūrimo su sukčiais gyventojai turėjo keisti telefono numerį ar savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis.
Įdomiausia tai, jog vos kas dešimtas gyventojas apie savo susidūrimą su sukčiais nedelsdamas pranešė policijai, o savo banką apie sukčių bandymus apgauti informavo tik 3 proc. su tuo susidūrusių šalies gyventojų. Tai būtina padaryti, nes detali kaupiama informacija apie bandymus sukčiauti ir išgauti asmeninius duomenis gali būti naudinga ateityje vykdant prevencinius veiksmus ir šviečiant gyventojus apie sukčiavimo metodus ir žalą.
Kiekvienu atveju, kai banko tyrėjai gauna informacijos apie suaktyvėjusius sukčių veiksmus, šia informacija yra operatyviai dalijamasi su konkretaus regiono gyventojais ir jie perspėjami apie galimas grėsmes.
Tyrime dalyvavo 1008 šalies gyventojai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
