Audrone Urbonaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su žurnaliste ir rašytoja Audrone Urbonaite.
A. Urbonaitė yra baigusi lituanistikos bei filologijos studijas Vilniaus universitete, tačiau visą gyvenimą – daugiau nei 30 metų – dirbo žurnalistikos srityje. Nuo 1997 m. A. Urbonaitė dirba „Lietuvos ryto“ redakcijoje, žurnalistinių tyrimų skyriuje. Žurnalistė yra išleidusi 4 knygas.
Susitikimo su skaitytojais metu rašytoja atvirai ir tiesiai dėstė mintis apie žurnalistiką, dalijosi patirtimi, pasakojo konkrečius atsitikimus.
Pasak A. Urbonaitės, tiesa žurnalistikoje visada yra sąlyginė – prieš pradėdamas publicistinį tyrimą, turi žinoti, kurioje tiesos pusėje esi. Ji pateikė konkretų pavyzdį – neseniai dariusi tyrimą jautria tema – tyrusi psichiatrijos gydytojų elgesį su ligoniais. Jos požiūris netiko redakcijai, tad šis straipsnis nebuvo išspausdintas.
Žurnalistė mažeikiškiams pristatė savo naujausią knygą „Mano Didžioji Nuodėmė, žurnalistika“, skaitė ištrauką iš šios knygos.
Pasak autorės, kūrinyje yra ir atgailos momentas – vienas skyrius joje skirtas tiems įvykiams ir žmonėms, kurių gyvenimus savo straipsniais autorė yra „suluošinusi“.
A. Urbonaitė teigė aiškiai suvokianti ir tai, kokia yra dabartinė žurnalistika. Jos požiūris į žiniasklaidą kritiškas: „Jokios teorijos, jokių samprotavimų apie gilesnes visuomenės raidos tendencijas žiniasklaidoje nerasi. Užtat ir lieka linksminimas, liūdinimas, gąsdinimas, intrigavimas, bukinimas – tai, su kuo susiduriame kasdien“.
Rašytoja teigia, jog tokių straipsnių populiarumą lemia ir jų skaitytojai: „Daugybė nevilties ir nedarbo išvargintų žmonių atsidarinės savo kompiuteriuose bukas antraštes ir net nesupras, kad jų spustelėjimas neša reklamos pinigus – juo didesnius, kuo debilesnis teksto pavadinimas“.
Kalbėdamiesi su viešnia mažeikiškiai stebėjosi A. Urbonaitės drąsa, charizma, gebėjimu atvirai ir tiesmukai kalbėti.
Rašytoja atsakė, kad būti atvirai ir tiesiai jai leidžia gyvenimo patirtis ir amžius. Daug ką, pasak A. Urbonaitės, lėmė ir liga – rašytoja palyginti neseniai susirgo vėžiu.
„Gal per vėlai supratau, kad nedrįstu ir nesugebu pasakyti tiesos, pakovoti už save, ir nebūtų nieko atsitikę. Susirgusi pradėjau kitaip mąstyti ir viską daryti kitaip. Kai esi „išpjaustytas“, kai jauti, kad bet kada gali išeiti, kiti dalykai tampa nebe tokie svarbūs“, – apibendrino viešnia.
