Svečių šalių turnyruose dalyvaujančiam sportininkui padėti gali ir užsienio kalbos mokėjimas

Gabrielė Marozaitė yra numačiusi ne tik artimiausius planus, bet ir svajoja apie startą Olimpiadoje. Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka

Sportas – ne vien arenos ir kovos, bet ir susipažinimas su kitomis kultūromis, garbingas elgesys ir charakterio ugdymas. Šiuolaikiniam, aukštesnį lygį pasiekusiam sportininkui būtina mokėti bent vieną užsienio kalbą. Tokias mintis pokalbyje dėstė viena geriausių ir perspektyviausių mūsų rajono sportininkių, pasaulio šotokan karatė čempionė ir prizininkė Gabrielė Marozaitė.

Per savo vienuolikos metų sportinę karjerą Gabrielė yra sukaupusi apie šimto penkiasdešimties medalių kolekciją ir planuoja siekti ją papildyti kuo daugiau. O kolekcionuoja medalius ne dėl to, kad norėtų jais pasigirti, bet tam, jog jie pačiai sportininkei primena, ką ji ir kokia kaina pasiekė savo sporto šakoje – kiekvienas apdovanojimas turi savo istoriją.
„Daugelis mano, kad sportininkų galva užimta tik varžybomis, rezultatais ir sporto salėmis, tačiau anaiptol taip nėra. Dalyvaudama varžybose aš aplankiau apie trylika Europos šalių ir Rusiją, jau nekalbant apie visą Lietuvą. Po varžybų beveik kiekviename turnyre būna ekskursijos po įžymesnes tos šalies ar krašto vietoves, tad iš kiekvienos šalies parsiveži įspūdžių, galėdamas palyginti su Lietuva, pastebi kultūros skirtumus“, – pasakojo aštuoniolikmetė Gabijos gimnazijos trečiokė.
Sportininkui, kuris dalyvauja turnyruose užsienyje, o Mažeikių karatė klubų sportininkai jau ir jaunesnio amžiaus yra aplankę ne vieną užsienio šalį, anot Gabrielės, anglų kalba yra būtinybė – ja bendrauji su kitų šalių sportininkais, gali pasitikslinti subtilybes su teisėjais.
„Svarbi ir rusų kalba, nes esame vykę ne į vieną turnyrą šioje šalyje. Deja, aš rusiškai tik suprantu, o bendrauti taip, kaip to norėčiau, negaliu“, – prisipažino sportininkė.

Visas interviu su Gabriele – „Santarvės“ laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*