Kinologas Tomas Taurinskas su tarnybiniu šunimi Attilu kartu tarnauja jau antrus metus. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Drauge su kitais pareigūnais Policijos – Angelų sargų dieną pasitinka trylika metų kinologu dirbantis Mažeikių policijos komisariato patrulių būrio specialistas Tomas Taurinskas, šiuo metu vienintelis toks specialistas Telšių vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje keturių rajonų teritorijoje. Užduotis mažeikiškis atlieka kartu su trečiąjį gimtadienį lapkritį švęsiančiu tarnybiniu šunimi Attilu, kuris per savo neilgą darbo biografiją jau spėjo pasižymėti, surasdamas du žmones.
Surado senolę
Rugsėjo pirmąją policininkai gavo pranešimą, kad tankiame miške grybaudama pasiklydo aštuoniasdešimtmetį perkopusi Telšių rajono gyventoja, kuriai dėl sveikatos problemų buvo būtini vaistai. Iškviestas mažeikiškis kinologas su tarnybiniu šunimi su užduotimi susidorojo per gerą pusvalandį – pauostęs senutės kvapo prisigėrusią pagalvėlę, šuo nurodė miške kryptį ir ta kryptimi eidami giminaičiai moterį aptiko.
„Šuo yra apmokytas sulaikymo, pėdsekystės, žmonių ir daiktų paieškos. Visą praėjusią savaitę praleidome Vilniaus kinologijos centre, kur tobulinome narkotinių medžiagų paieškos įgūdžius. Lapkritį iš šios srities laikysime egzaminą, ir tada aš jau manysiu, kad mano keturkojis gali padėti bet kurioje situacijoje“, – sakė kinologas.
Aptiko nusikaltėlį
Pirmąjį savo nusikaltėlį Attilas aptiko kovo mėnesį krūmuose netoli Tryškių esančioje sodyboje. Seksualiniu priekabiavimu įtariamas vyras pagrobė žmoną, vežėsi ją į mišką, vėliau paleido sodyboje. Vos tarnybinis šuo išėjo iš sodybos, iš jo elgesio pareigūnas suprato, kad jis kažką užuodė. Uoslė šuns neapgavo – už trijų šimtų metrų jiedu su pareigūnu aptiko krūmuose po medžiu pasislėpusį įtariamąjį.
Pareigūnas prisiminė, kaip, pamačius šunį, akimirksniu pasikeitė vyriškio elgesys: jis iškėlė rankas ir pradėjo šaukti: „Nieko nedarykite, aš nebėgsiu!“
Apdovanojimai šuniui ir kinologui
Kinologo tarnybą Tomas pradėjo 1999 metais Mažeikių pasienio užkardoje. Pasienietis su savo keturkoju kolega jau ir tada neretai padėdavo mažeikiškiams policininkams.
„Per savo kinologo karjerą iš viso dirbau su keturiais šunimis: Falku (betreniruojant šuo prarijo kamuoliuką ir užspringo), dešimt metų su Rofu, truputį su Bandžio Bliuzu, kuris pasirodė netinkamas tarnybai, ir štai dabar – su vokiečių aviganiu Attilu.
Žinoma, labiausiai prisirišau prie prieš dvejus metus nugaišusio Rofo: su juo patyrėme tiek nuotykių, tiek visokiausių įvykių, kad net dabar kartais Attilą pašaukiu jo vardu“, – pasakojo T. Taurinskas.
Rofo pasižymėjimų sąraše – penki rasti ir nuo mirties išgelbėti žmonės. Kai viena šalies televizija organizavo gerumo akciją, abu tarnybos partneriai buvo apdovanoti: šuniui įteiktas maišas ėdesio, o Tomui – padėkos raštas už drąsą.
Patyrė daug nuotykių
„Labiausiai įsiminė pirmoji su šunimi įveikta užduotis, kai Žiogaičių kaime aptikome pasiklydusią ir kanale užstrigusią senyvo amžiaus moterį. Tada pirmą kartą pamačiau, kaip ekstremaliomis aplinkybėmis dirba šuo, kaip jis elgiasi, kaip susikaupia. Niekada neužmiršiu ir kaip Rofas dirbo, kai buvo tiriamas ūkinių prekių parduotuvės Sedoje apiplėšimas. Jis aptiko vagių pėdsakus, nuvedė į sodybą ir joje rado pavogtus daiktus. Tada įsitikinau jo sumanumu ir pasitikėjimu savo jėgomis“, – prisiminė pareigūnas.
Be paklydusių žmonių paieškos, kinologui su Rofu Žemalės miškuose teko suguldyti ant žemės tuo metu siautėjusius plėšikėlius, per atostogas grybaujant Kretingos miškuose aptikti ir policiją informuoti apie keturis artilerijos sviedinius. Ne kartą šuo Mažeikiuose rado butuose slėptus narkotikus.
Lemia atkaklus darbas
Lygindamas Rofą su dabartiniu savo augintiniu, kinologas juokavo, kad išoriškai jie labai skiriasi: Rofą jis galėjęs paglostyti nepritūpdamas, o Attilą glostant jau reikia pritūpti.
Kitkuo augintiniai nelabai skiriasi – abu imlūs, atkaklūs, nebent tik tai, kad Attilas daugiau nori žaisti, bet tai galbūt dėl jo jaunumo.
Nors policijos komisariate Attilui įrengtas voljeras, šuo jame nepasilieka. „Aš namo – ir jis kartu namo. Rezultatus garantuoja tik trys dalykai – darbas, darbas ir dar kartą kasdienis darbas su šunimi. Geriausia šunį mokyti per žaidimą, nereikia ant jo šaukti, svarbiausia yra jį išmokyti pajausti šeimininko balso intonaciją, stengtis mokyti kiekvieną dieną. Tobulybės šioje srityje nėra, jos tik galima siekti“, – pažymėjo kinologas.
Reikia ypatingos priežiūros
Paprastai šuo darbingas policijos tarnyboje būna aštuonerius, kartais dešimt metų, tačiau viskas priklauso nuo augintinio sveikatos – tarnauti jis gali ir perkopęs šią amžiaus ribą.
Tarnybiniai šunys šeriami specialiu energiškai vertingu ėdesiu, duodama jiems ir mėsos subproduktų. Pasak pareigūno, galima šerti viskuo, kad tik ėdesys būtų sveikas ir turėtų pakankamai šuniui būtinų vitaminų.
Šventės išvakarėse šalies Policijos departamentas nupirko dvylika komplektų batelių tarnybiniams šunims, bet Attilui apavas nebuvo skirtas. Pasak kinologo, bateliai labiau reikalingi šunims, ieškantiems užkastų žmonių lavonų, kai tenka apeiti pastatus, kur daug stiklo šukių ar kitų aštrių daiktų. Attilas tokiose operacijose kol kas nedalyvavo, todėl tokie bateliai nėra būtini.
Saunuoliai! Taip ir toliau :)