Pastaruoju metu viešoje erdvėje, socialiniuose tinkluose netrūksta diskusijų apie galimai nuotekomis teršiamą Bucupelio upelį ir Ventos upę. Jose dalyvauja ir kai kurie politikai, įvardijama ir taršos kaltininkė – bendrovė „Mažeikių vandenys“.
Mažeikiškių skundus tyrę aplinkosaugininkai nustatė, kad įmonė nepakankamai rūpinasi, jog nuotekų surinkimo sistema būtų sandari, kad teršalai neprasiskverbtų į aplinką.
Atsakingiems darbuotojams skirtos baudos, jie įpareigoti laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.
Įmonės vadovas teigė, kad geriau tvarkytis, spręsti problemas padėtų ne skiriamos baudos, o pagalba teisės aktais.
Kontroliuoja aplinkosaugininkai
„Santarvė“ skundų dėl teršiamos Ventos upės buvo sulaukusi ir prieš porą metų, sausio mėnesį. Reaguodami į juos, pabandėme išsiaiškinti, kokia situacija rajone, kaip ji stebima, kontroliuojama.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos tada informavo, kad vandens telkinių saugos kontrolė vykdoma organizuojant vandens telkinių pakrančių patikrinimus akcijų ar reidų metu, taip pat reaguojant į gyventojų pranešimus dėl aplinkos taršos.
Departamento duomenimis, per 2019 metus iš Mažeikių buvo gauta 11 pranešimų dėl aplinkos teršimo nuotekomis ar mėšlu, iš jų 4 pasitvirtino.
„Tačiau konkrečiai dėl Ventos upės teršimo Mažeikių rajono teritorijoje 2019 metais Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijoje pranešimų negauta“, – patikino Aplinkos apsaugos departamentas.
Į skundus reaguojama
Šiais metais Aplinkos apsaugos departamentą pasiekė trys pranešimai dėl galimo Ventos upės teršimo nuotekomis. Aplinkosaugininkams atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad dviem atvejais dėl taršos kalta bendrovė „Mažeikių vandenys“.
Atlikus tyrimą konstatuota, jog vienu taršos atveju neužtikrinta, kad nuotekų surinkimo sistema būtų sandari, nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Kitu atveju paimtuose mėginiuose taip pat buvo viršytos leistinos momentinės ribinės teršalų vertės.
Aplinkos apsaugos departamentas „Santarvę“ patikino, kad, nustačius pažeidimus, jie nedelsiant buvo pašalinti. Įmonės atsakingiems asmenims skirtos administracinės baudos. Už laikotarpį, kurio metu buvo viršijamos į aplinką išleidžiamų teršalų leistinos ribinės vertės, metų pabaigoje „Mažeikių vandenys“ mokesčius už taršą mokės padidintu tarifu.
Aplinkosaugininkai patikino, kad šiemet pranešimų dėl Bucupelio upelio taršos negauta. Čia yra „Mažeikių vandenų“ kontroliuojamas ir prižiūrimas išleistuvas, kurio nuotekų laboratorinę kontrolę atlieka pati įmonė – normatyvų viršijimo nenustatyta.
Suinteresuota susitvarkyti
Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad „Mažeikių vandenys“ turi 2021 sausio mėnesį išduotą taršos leidimą, kuris nustato aplinkosauginius reikalavimus Mažeikių miesto paviršinių nuotekų (lietaus) tvarkymo sistemos eksploatavimui. 2021 gegužės mėnesį išduotame kitame taršos leidime nustatyti aplinkosauginiai reikalavimai Mažeikių miesto komunalinių nuotekų valymo įrenginiams ir dumblo apdorojimo įrenginiams.
„Pažymime, kad „Mažeikių vandenys“ – įmonė, kontroliuojama pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytą tvarką. Kadangi įmonė turi taršos leidimus, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai gali taikyti administracines nuobaudas ir privalomuosius nurodymus. Taip pat įmonė už viršytus teršalų normatyvus moka didesnius mokesčius, todėl pati įmonė yra suinteresuota sutvarkyti išleistuvus taip, kad reikėtų mokėti mažiau“, – teigiama Aplinkos apsaugos departamento atsakyme „Santarvei“.
Lemia daug veiksnių
Departamento atsakyme taip pat patikinta, kad jo specialistų, savivaldybės ekologo ir įmonės iniciatyva visuose „Mažeikių vandenims“ priklausančiuose paviršinių nuotekų išleistuvuose įrengtos nuotekų valymo priemonės, skirtos pirminiam – mechaniniam – nuotekų apvalymui.
Įmonė vykdo nuotekų apskaitą (pagal kritulių kiekį), kas ketvirtį atlieka paviršinių (lietaus) nuotekų laboratorinius tyrimus, o komunalinių nuotekų tyrimus atlieka kas mėnesį.
Departamento pareigūnai reguliariai tikrina šią informaciją vadovaudamiesi planinių patikrinimų tvarka.
„Be to, atkreipiame dėmesį, kad taršos atvejus gali lemti ir aplinkos veiksniai, pvz., liūtys, taip pat tarša gali atsirasti dėl netinkamos kanalizacijos tinklų būklės ir kt.“, – teigiama atsakyme.
Baudos – nemažos
Aplinkosaugininkai primena, kad už aplinkos teršimą nuotekomis Administracinių nusižengimų kodekse numatytos nemažos baudos.
Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas, arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų.
Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas užtraukia baudą asmenims nuo 120 iki 580 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1450 eurų.
Šie administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 1150 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3000 eurų.
Seimo narys – už licencijos atėmimą
Situacija dėl Ventos upės teršimo domėjosi ir Seimo narys Linas Jonauskas. Jo teigimu, pasikartojanti tarša rodo, kad „Mažeikių vandenų“ veikloje – ne viskas gerai, bendrovė turi problemų ir dėl taršos prevencijos užtikrinimo.
Parlamentaras mano, kad už pasikartojančią upės taršą nuotekomis iš įmonės turėtų būti kuo greičiau atimama licencija veikti. Jo teigimu, ne visada baudos motyvuoja įmones pertvarkyti savo įrenginius ir peržiūrėti visus procesus.
„Licencijos veikti atėmimas tokiu atveju būtų efektyvesnė priemonė užtikrinti, kad tarša būtų sustabdyta“, – savo viešame pranešime teigia Seimo narys.
Įmonė imasi priemonių
„Mažeikių vandenų“ direktorius Kęstutis Kazlauskas, kalbėdamas su „Santarve“, nesutiko, kad įmonė yra Ventos upės teršėja, tačiau neneigė, jog pasitaiko situacijų, kai nustatomas teršalų leistinų ribinių normų viršijimas ir pan. Jis patikino, kad į tokius dalykus nedelsiant reaguojama, priimamos priemonės, kad tarša nepasikartotų.
Viena iš jų – „pilotinis projektas“ dėl dumblo mažinimo naudojant specialias bakterijas. Dėl jo įgyvendinimo jau pasirašyta sutartis. Patirties mažeikiškiai važiavo į Alytų, Druskininkus, kur toks projektas jau įgyvendintas.
„Mažeikių vandenys“ yra Savivaldybės kontroliuojama bendrovė. Savivaldybės ekologas, Aplinkos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis „Santarvę“ patikino, kad jis skundų dėl galimai teršiamos Ventos upės nėra gavęs. Tačiau neneigė, jog nuogirdos apie tai jį yra pasiekusios, todėl jis ne kartą domėjosi situacija, vyko prie įvardintų taršos vietų. Pašnekovo teigimu, tos taršos paprastai nepamatysi, ji nustatoma laboratoriniais tyrimais.
„Apie galimą taršą ne kartą kalbėjausi su aplinkosaugininkais, įmonės vadovu. Savivaldybė neturi įgaliojimų nei patikrinti, nei nubausti. Valymo įrenginiai yra „Mažeikių vandenų“. Bendrovė pati turėtų ieškoti, kas ir kur leidžia netvarkingai nuotekas“, – kalbėjo Z. Kristutis.
Nori pagalbos, o ne baudų
„Mažeikių vandenų“ vadovas K. Kazlauskas teigė, kad tokiai kontrolei rankos surištos.
„Mes nesame teršėjai, mes juk neteršiame, mes tik valome, tvarkome tai, ką gauname iš pramonės įmonių, gyventojų – iš nedorų žmonių, kurie naudojasi nuotekų sistemomis ir išpila kartais ne tą, ką reikia išpilti. Mes turime viską sugaudyti, išvalyti, sutvarkyti. Tai ir darome, mūsų funkcija tokia.
Jei ir žinome, kas netvarkingai leidžia nuotekas, kurios patenka į bendrą sistemą, įmonė nieko negali padaryti – negali patekti į teršėjo teritoriją, negali jam skirti baudų ar kitaip „užkardinti“ teršimą. O veikti per aplinkosaugininkus – kur kas ilgesnis kelias“, – situaciją komentavo pašnekovas.
Įmonės vadovas teigė skambinęs Seimo nariui L. Jonauskui, kvietęs jį atvykti padiskutuoti, norėjęs išsakyti problemas, paprašyti, kad pagelbėtų teisės aktais ir pan. Dėl šito Aplinkos apsaugos departamentui, ministerijai ir kitoms institucijoms surašytas ne vienas raštas.
„Vis bandome inicijuoti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimą, bet Aplinkos ministerija ir Seimas nereaguoja. Tik mato, ką blogai darome, bet kodėl nenorima mums pagelbėti, inicijuoti teisinę bazę?“ – retoriškai klausė direktorius.
O kalbas apie tai, kad licencijos atėmimas būtų efektyvesnė priemonė, skatinanti geriau tvarkytis, K. Kazlauskas pavadino populistinėmis, susijusiomis su artėjančiais rinkimais į savivaldą.
Nuotr. iš redakcijos archyvo