Tautiška giesmė – valstybės pamatas

Nuotr. iš Savivaldybės administracijos archyvo

Pirmadienį bus minima Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.

Valstybinę šventę šalies, o kartu ir Mažeikių rajono žmonės minės bei švęs įvairiai – dalis planuoja dalyvauti vasaros sporto žaidynėse, kai kurie – susitikti su giminėmis bei artimaisiais, plaukti baidarėmis, keliauti, stovyklauti ir panašiai.

Vis dėlto, jau daug metų gyvuoja tradicija – liepos 6-osios vakarą lietuviai visame pasaulyje trumpam stabteli giedoti Tautiškos giesmės. Ši unikali tradicija – vienu metu visame pasaulyje giedoti himną – prasidėjo 2009 metais, kai buvo minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis. Taigi, šiemet ji šiemet taps „pilnamete“.

Pakalbinome Mažeikių krašto kultūros, sporto ir politikos atstovus apie šios dienos reikšmę bei tradicijas. Liepos 6-oji daugeliui jų – ne tik pakili šventė, bet ir atsakingas darbas, reikalaujantis atiduoti dalelę širdies.

„Liepos 6-oji – jauna, bet pamatine vienybe virstanti šventė“

Mažeikių kultūros centro režisierius Paulius MYLĖ:

– Sakyčiau, kad ši tradicija nuo pat pradžių nebuvo tokia stipri. Ji įsibėgėjo po truputį, plėtėsi, o dabar išgyvena tikrą pakylėjimą. Šiandien žmonės geriau supranta, kad vienybė yra valstybės pamatas. Kiekvienas kaimelis ir miestelis prisideda prie iniciatyvos, ji tampa vis populiaresnė.

Mes, kaip Kultūros centras, dažniausiai šventę organizuojame mieste, tačiau esame rengę ir pavenčiuose, Senamiesčio parke.

Visko yra buvę. Atsimenu, vienas pirmųjų renginių Senamiesčio parke vyko su karaliaus Mindaugo svita ir žirgais. Renginių formos keičiasi etapais ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių – užeina vienos mados, jas keičia kitos, keičiasi valdžios. Visgi visi nori išlaikyti šventės didingumą ir grožį, juk tai neeilinė diena. Šiais metais, kadangi tuo pačiu metu vyksta Lietuvos moksleivių dainų šventė, viską organizuojame kitaip. Dauguma vietinių kolektyvų išvykę, todėl kuriamas kitoks scenarijus.

Man labai norisi į šią šventę pritraukti kuo daugiau jaunimo.

Žiūrint pozityviai – jie ateina, galbūt dalis renkasi kitas vietas. Pastebėjau, kad per kolektyvą ar bendruomenę jaunimą paskatinti lengviau, jiems tai labiau suveikia. Nors apie šiuolaikinį jaunimą sakoma, kad jie nuostabūs, bet nemėgsta kontrolės, jiems vis tiek reikia lyderio, kuris nukreiptų, suorganizuotų – nesvarbu, ar tai būtų skautai, ar kitos organizacijos. Kai paragini konkrečią grupę, jie įsijungia kur kas aktyviau.

Tai palyginti jauna šventė. Vyresnės kartos žmonės sunkiai prisimena, ar anksčiau liepos 6-oji būdavo taip plačiai minima. Pavyzdžiui, Vasario 16-oji turi kur kas gilesnes tradicijas, o mūsų krašte istoriškai Vytautas Didysis visada buvo labiau aukštinamas nei Mindaugas. Vis dėlto tai labai svarbi data, sujungianti visą mūsų valstybės chronologiją: Mindaugas sukūrė valstybę, o vėliau atsirado kitos svarbios datos – Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji.

Tai ypač svarbu suprasti dabar, esant neramiai geopolitinei situacijai. Svarbu žinoti, kad turime valstybę iš senų laikų.

Bendras himno giedojimas – tai viso pasaulio lietuvių susitelkimas. Savo istoriją, bent jau pagrindinius jos akcentus, privalome žinoti kiekvienas.

Pažymėti:
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Skip to content