Pirmadienį bus minima Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.
Valstybinę šventę šalies, o kartu ir Mažeikių rajono žmonės minės bei švęs įvairiai – dalis planuoja dalyvauti vasaros sporto žaidynėse, kai kurie – susitikti su giminėmis bei artimaisiais, plaukti baidarėmis, keliauti, stovyklauti ir panašiai.
Vis dėlto, jau daug metų gyvuoja tradicija – liepos 6-osios vakarą lietuviai visame pasaulyje trumpam stabteli giedoti Tautiškos giesmės. Ši unikali tradicija – vienu metu visame pasaulyje giedoti himną – prasidėjo 2009 metais, kai buvo minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis. Taigi, šiemet ji šiemet taps „pilnamete“.
Pakalbinome Mažeikių krašto kultūros, sporto ir politikos atstovus apie šios dienos reikšmę bei tradicijas. Liepos 6-oji daugeliui jų – ne tik pakili šventė, bet ir atsakingas darbas, reikalaujantis atiduoti dalelę širdies.
„Norisi, kad bendrystės jausmas išliktų ilgiau“
Seimo narys Tomas Martinaitis:
– Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena pasididžiavimo mūsų valstybe jausmą man pradėjo kelti tuomet, kai jau paaugęs pradėjau sąmoningai skaityti istorijos vadovėlius ir suvokiau šios datos prasmę. Per televiziją pamatytas vaizdas, kaip lietuviai visame pasaulyje vienijasi giedodami himną, paliko didžiulį įspūdį.
Dabar visada stengiuosi dalyvauti šioje šventėje ir pajusti bendruomeniškumą. Tekdavo giedoti Naujojoje Akmenėje – ten žmonės susirenka su vėliavomis, ateina seneliai su anūkais. Tai labai gražus kartų ryšys. Širdį užspaudžia matant, kaip tauta vienijasi visame pasaulyje, kai mūsų giesmė skamba net Brazilijoje.
Tai įrodo, kad mūsų šalies piliečių yra visur ir kad tėvynė mums yra brangi. Šiais metais man pačiam teks garbė dalyvauti Lietuvos moksleivių dainų šventėje ir Tautišką giesmę sugiedoti su milžiniška žmonių minia.
Tam nebūtini masiniai renginiai – kartais užtenka ir nedidelio būrelio. Esmė yra ne gausume. Nesvarbu, daug ar mažai žmonių susirinko, svarbiausia – pats lietuviškumo jausmas. Yra tekę kaip tarptautinės delegacijos nariui dalyvauti Tautiškos giesmės giedojime Vokietijoje. Nors mūsų buvo vos dešimt, visi susikibome rankomis ir giedojome. Tas jausmas tiesiog užspaudė gerklę. Šiemet Dainų šventėje emocijos, ko gero, bus dar stipresnės.
Šiandieniniame kontekste, kai aplinkui tiek daug negatyvo, kai kalbame apie daugybę iššūkių ir saugumo problemas, parodyti savo vienybę bei bendrumą yra labai gražu ir svarbu. Šią tradiciją reikėtų puoselėti ir toliau, ieškoti dar įvairesnių jos formų. Kartais pritrūksta tęstinumo, nes 21 valandą penkias minutes
Tiksliau, LDDP valstybės pamatas. Traukinuką į Rygą jau paleidote švenčių proga?
Kokia nepriklausoma valstybė? Be briūselio kopūstgalvių leidimo negali nusimyžt,kur neleidžia es „aktai” Net mūsų broliai-sakartvelas Stalinas ir ukrainietis Brežnevas kartu sudėjus, nepridarė Lietuvai tiek žalos,kaip lansbirkiai,adamkus,nuosėda.Ačiū. geros šventės.
Tai vis giedi, kremlini gaideli? Žiūrėk, kad greitai lesalo nepritrūktum.