Vertindami dviejų pastarųjų mėnesių Lietuvos ir savo šeimos finansinę padėtį, kovą gyventojai išliko nuosaikūs – finansinį pagerėjimą šeimoje teigė pajutę 10 procentų piliečių, teigiamas tendencijas šalies ekonominiame gyvenime pastebėjo 11 proc. žmonių.
Daugiu nei trečdalis jaučia pablogėjimą
Šių metų sausį apie šeimos finansinę padėtį teigiamai atsiliepė tiek pat piliečių kaip ir kovą, tuo tarpu teigiamai valstybės ekonominę padėtį palankiai tuomet įvertino 16 proc. piliečių.
Apie pablogėjusią šeimos finansinę padėtį kovą kalbėjo 36 proc. respondentų, rodo apklausa, kurią naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 19–26 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
Pusė apklaustųjų neįžvelgė pokyčių
Jokių pokyčių teigė nepastebėję 53 proc. apklaustųjų. Sausį neigiamai apie savo šeimos finansus atsiliepė 41 proc., 47 proc. respondentų tuomet sakė jokių pokyčių nepajutę.
Šeimos finansais dažniau yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime ir mažesniuose miestuose, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 450 eurų), pensininkai ir bedarbiai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.
Apie dviejų pastarųjų mėnesių Lietuvos ekonomikos padėtį neigiamai kovą atsiliepė 35 proc. respondentų – 1 procentiniu punktu mažiau nei šių metų sausį.
Jokių pokyčių valstybės ekonominėje padėtyje neįžvelgė lygiai pusė respondentų (50 proc.), 5 procentiniais punktais daugiau nei pirmąjį 2015 metų mėnesį.
Ekonomika labiau nepatenkinti vyresnio amžiaus žmonės
Situacija šalies ekonomikoje labiau nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis ir vidutinėmis šeimos pajamomis, rusų tautybės gyventojai, o ekonominį pagerėjimą santykinai dažniau pastebėjo jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu.