Svarbiausias ir labiausiai gerbiamas medis Lietuvoje visais laikais buvo ąžuolas. Mūsų šalyje natūraliai paplitę dviejų rūšių ąžuolai: paprastasis ir bekotis. Dabartinis ąžuolynų plotas Lietuvoje sudaro 2,3 proc. visų miškų.
Pastaruoju metu Vakarų Europoje vis intensyviau vykdomos seniausių, stambiausių medžių – gamtos paminklų paieškos, jų inventorizavimas, duomenų bazių, archyvų kaupimas.
Valstybinė miškų tarnyba skelbia, jog paskutiniojo įvertinimo metu šalyje įvertinta daugiau kaip 300 senųjų ąžuolų. „Telšių ŽINIOS“ domisi, ar šiame sąraše užfiksuota ąžuolų, augančių Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.
Šalies ąžuolynai
Gausiausia ąžuolynų – centrinėje Lietuvos dalyje. Kėdainių rajone ąžuolynai užima daugiau kaip 10 proc. visų medynų ploto. Garsiuoju ąžuolyno parku didžiuojasi Kaunas. Tai didžiausias natūralus ąžuolynas Europoje, esantis mieste.
Ąžuolai natūraliai miške dažnai išlieka gyvybingi daugiau nei 300 metų. 400–600 metų gali sulaukti augdami atvirose erdvėse, o optimaliomis sąlygomis kartais pasiekia ir 1 000 ar daugiau metų.
Ąžuolynus nuolat retina įvairios negandos – sausros, ligos, kenkėjai, urbanizacijos procesas, gamtos tarša, o dalis ąžuolų per šimtus metų išgyveno visas negandas ir toliau žaliuoja.
Vykdomos gamtos paminklų paieškos
Pastaruoju metu Vakarų Europoje vis intensyviau vykdomos seniausių, stambiausių medžių – gamtos paminklų paieškos, jų inventorizavimas, duomenų bazių, archyvų kaupimas.
Šis darbas turi ne tik kultūrinę, šviečiamąją, bet ir praktinę reikšmę – tai genofondo išsaugojimas. Siekiant išsaugoti paprastojo ąžuolo genofondą Lietuvoje yra išskirti miško genetiniai draustiniai, įveisti bandomieji želdiniai ir klonų rinkiniai.
Valstybinė miškų tarnyba skelbia, jog paskutiniojo įvertinimo metu šalyje įvertinta daugiau kaip 300 senųjų ąžuolų. Dalis jų jau aprašyti informacijos šaltiniuose, tačiau rasta ir ne viena dešimtis dar niekur nežymėtų seniausių ir storiausių ąžuolų statuso vertų medžių. Daugiausiai ąžuolų buvo rasta Šiaulių apskrityje (46 ąžuolai) ir Vilniaus apskrityje (45 ąžuolai), mažiausiai – Klaipėdos apskrityje (16 ąžuolų) ir Marijampolės apskrityje (8 ąžuolai).
Storiausi Lietuvos ąžuolai yra Zarasų rajone augantis Stelmužės (9,7 m), Sandariškių (8,2 m) Biržų rajone, Mingėlos (7,8 m) Plungės rajone, Glitiškių (7,7 m) Vilniaus rajone. Jų aukštis svyruoja nuo 15 iki 30 m. Aukščiausias yra 7,5 m pločio Agluonos ąžuolas, augantis Tauragės rajone.
Telšių rajone fiksuojami penki senieji ąžuolai
Sąraše „Senieji Lietuvos ąžuolai“ – 300 ąžuolų, tarp jų penki, augantys Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.
1. Jomantų Didysis ąžuolas auga Viešvėnų seniūnijoje, Jomantų kaime, Varnių regioninio parko teritorijoje. Paskutinė medžio tikrinimo data – 2017 m. Jo metu atlikti matavimai: medžio aukštis – 25 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 4,4 m, lajos plotis – 16 m, kamieno aukštis iki šakų – 5 m. Daug smulkių silpnų šakų. Tik viršūnėje kelios storos šakos. Vidus nuo pat apačios išpuvęs ir išdegęs. Didžiulė drevė. Ryškus žaibo pažeidimas. Ąžuolas auga Jomantų pažintiniame take.
2. Jomantų pažintiniame take auga ir dar vienas galiūnas – Jomantų Trikamienis ąžuolas. Paskutinė jo tikrinimo data – 2017 m. Ąžuolo aukštis – 30 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 5,5 m, lajos plotis – 24 m, kamieno aukštis iki šakų – 5,5 m. Laja labai sveika ir tanki. Kamienas trilypis. Prie šaknų iš abiejų pusių matosi drevės. Aukščiau kamienas sveikas.
3. Pavirvyčio alėjos ąžuolas šaknis įleidęs Pavirvyčio kaime, Tryškių seniūnijoje. Paskutinė jo tikrinimo data – 2017-ieji. Fiksuojamas ąžuolo aukštis – 24 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 5,5 m, lajos plotis – 24 m, kamieno aukštis iki šakų – 6 m. Laja sveika ir graži, sausos šakos apgenėtos. Kamienas sveikas. Būklė labai gera. Auga Virvyčios ir Juodupio santakoje. Prieiti galima tik sausuoju metų laiku.
4. Pavirvyčio dvaro ąžuolas auga šalia dvaro sodybos, upelių santakoje. Paskutinė jo tikrinimo data – 2016-ieji. Ąžuolo aukštis – 24 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 6,5 m, lajos plotis – 18 m, kamieno aukštis iki šakų – 4 m. Vakarinėje pusėje nėra žievės. 3 m aukštyje nulūžusi stora šaka – formuojasi drevė.
5. Skliausčių ąžuolas žaliuoja pamiškėje, pievoje. Paskutinė jo tikrinimo data – 2016 m. Ąžuolo aukštis – 16 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 5,75 m, lajos plotis – 19 m, kamieno aukštis iki šakų – 1,5 m. Nėra viršūnės, lūžusios šakos, formuojasi drevės 6 ir 9 m aukštyje (gyvena pelėda); pusė kamieno be žievės, sutrešęs.
Aurelija SERVIENĖ
