Tiesioginiai seniūnų rinkimai: už ar prieš?

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Pirmadienį paaiškėjo, kad šalies Vyriausybė nelinkusi pritarti grupės Seimo narių parengtoms Konstitucijos pataisoms, kuriomis norima įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus.
„Santarvei“ pasidomėjus, ką apie tai galvoja seniūnai ir rajono bendruomenių atstovai, paaiškėjo, kad nuomonės prieštaringos.

Pirmadienį Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad Vyriausybė negali savivaldybių taryboms primesti įstatymų „iš viršaus“.
„Tai visiškai neatitinka teisinės demokratinės valstybės principų“, – sakė Vyriausybės vadovas, prieš tai pareiškęs, kad tokioms Konstitucijos pataisoms  nepritaria pagrindinės organizacijos –  Seniūnų asociacija ir Savivaldybių asociacija.
Pasak Premjero, šiuo klausimu reiktų organizuoti aptarimus, kuriuose dalyvautų patys seniūnai, merai, nes iki šiol pateikti pasiūlymai – nekonkretūs.
Pagal siūlomas Konstitucijos pataisas seniūnai būtų renkami ketveriems metams. Kaip ir per savivaldybių tarybų rinkimus, balsuoti galėtų Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.
Iniciatorių nuomone, tokios Konstitucijos pataisos seniūnams ir seniūnijoms suteiktų konstitucinį statusą, garantuotų realią savivaldą ir renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms. Kartu siūloma nustatyti, kad seniūnijos turėtų savo biudžetą.
„Santarvei“ pasidomėjus, kokia mūsų rajono seniūnijų bei bendruomenių vadovų nuomonė, paaiškėjo, kad vieni lyg ir pritaria Premjero išsakytoms nuostatoms, o kiti mano, kad seniūnų valdžia turėtų būti reali ir įpareigojanti bei prasidėti nuo demokratinių rinkimų.

Plačiau skaitykite šeštadienio laikraštyje.

Justina RIMKUTĖ
Agnė MAČIULYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto